Tarp sugadintų objektų – Nacionalinis Černobylio muziejus, Ukrainos nacionalinis dailės muziejus, kitos kultūros įstaigos. Ataka įvyko likus savaitei iki didžiausio Ukrainos literatūros renginio – tarptautinio knygų festivalio „Book Arsenal“.
Taip pat buvo apgadinti arba sugriauti gyvenamieji pastatai Kyjive, įskaitant Taraso Ševčenkos nacionalinės premijos laureatų – kino režisierės Irynos Tsilyk ir bestselerių autorės Tamaros Dudos – namus. T. Duda labiausiai žinoma dėl apdovanojimus pelniusio romano „Duktė“, kuris 2022 m. laimėjo Taraso Ševčenkos nacionalinę premiją. Per išpuolį taip pat buvo apgadinti apdovanojimus pelniusios vaikų ir paauglių rašytojos Olenos Zacharčenko, scenaristės ir mokytojos Alisos Lindeman bei menininkės Julijos Šeket namai.
Kyjivo meras taip pat pranešė, kad buvo apgadintos dvi mokyklos.
„Nacionalinis Černobylio muziejus buvo sunaikintas. Tai architektūros paminklas. Jausmas toks pat, kaip tada, kai 2022 m. Rusija sunaikino visas mūsų įrenginius Černobylio uždraustoje zonoje. Sunku, bet svarbiausia, kad visi likome gyvi“, – sakė Jaroslavas Jemelianenko, Černobylio kelionių organizatorių asociacijos vadovas.
Ukrainos nacionalinis dailės muziejus, vienas didžiausių ir seniausių šalies dailės muziejų, taip pat nukentėjo per šį išpuolį. Po smūgio muziejaus atstovai paskelbė, kad jis liks uždarytas neribotam laikui. „Muziejaus darbuotojai ir atitinkamos tarnybos šiuo metu tikrina pastatą, tiria atakos pasekmes ir vertina žalos mastą. Muziejaus pastatas yra nacionalinės reikšmės architektūros, istorijos ir dailės paminklas“, – teigiama Ukrainos Kultūros ministerijos pranešime.
Režisierė I.Tislyk pasakojo: „Likus dešimčiai minučių iki atakos žiūrėjau Andrejaus Zviagincevo padėkos kalbą Kanų kino festivalyje, kur jis gavo „Grand Prix“ apdovanojimą. „Pone prezidente, prašau, sustabdykite šias žudynes“, – sakė rusų režisierius. Kai kurie kritikai jo naują filmą vadina antikariniu, tačiau kiti atkreipia dėmesį, kad karas ten niekada nevadinamas karu, o slepiamas už eufemizmo „specialioji karinė operacija“. Šiandien „Ponas prezidentas“ aktyviai spaudžia mygtukus ir paleidžia raketas bei dronus į mano miestą“.
Rašytoja O. Zacharčenko, kurios butas buvo visiškai sunaikintas, papasakojo apie tai, ką patyrė atakos metu: „Aš nebeturiu buto, kurį labai mylėjau. Tai atrodo kažkaip nelogiška, taip neturėtų būti. Vakare sėdėjome su vaikais, žaidėme stalo žaidimą, dėdama indus į indaplovę galvojau, ar palaistyti gėles už lango, pakeičiau lovos patalynę. Vaikai plovė grindis. Ir tada – nieko nebeliko. Nebėra buto, nebėra knygų, nebėra indų, kuriuos plovėme, nėra žaidimo, kurį žaidėme. Neturiu kur gyventi, - pasakojo ji. - Aš vis dar negaliu patikėti, kad niekada daugiau nesėdėsiu ant savo sofos, niekada nežiūrėsiu į nuotraukas ir senąjį laikrodį, niekada nešauksiu kažko savo vaikams į jų kambarį. Gyvenimas sudegė, suskilo į gabalus”.
Atakos metu taip pat buvo apgadintos Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Taraso Ševčenkos literatūros instituto patalpos. Institutas pranešė, kad buvo apgadinta biblioteka, knygų saugyklos, daugelis mokslinių tyrimų skyrių.
