Sekite 15min Google
Ispanijos Villenos miestelio muziejuje ketvirtadienio rytą įvykdyta įžūli vagystė – iš jo pavogta didžioji dalis bronzos amžiaus aukso dirbinių kolekcijos, vadinamos Villenos lobiu. Šis radinys laikomas vienu svarbiausių priešistorinių lobių Europoje.
Muziejaus signalizacija suveikė apie 5.20 val. ryto. Vagys iš pastato pasišalino vos po keturių minučių, apie 5.24 val., pranešė Villenos miesto savivaldybė.
„Operacija buvo itin greita ir itin profesionali“, – sakė savivaldybės atstovas.
Operacija buvo itin greita ir itin profesionali.
„Jie pavogė didžiąją dalį lobio“, – žurnalistams sakė Villenos meras Fulgencio Cerdánas. Jo teigimu, iš 66 eksponatų liko vos keli – trys sidabriniai indai, apyrankė ir dalis vadinamosios Karališkosios lazdelės ornamentikos.
„Esame visiškai sugniuždyti, net drebu. Tiems iš mūsų, kurie esame iš Villenos, tai – didžiulis smūgis. Tai mūsų paveldas, mūsų turtas“, – sakė meras.
Lobis rastas prieš daugiau nei 60 metų
Villenos lobį sudaro 29 apyrankės, 11 dubenų, trys buteliai ir kiti įvairūs dirbiniai, datuojami maždaug 1000 metais prieš mūsų erą.
Lobį 1963 metais Villenoje aptiko archeologas José María Soleris. Dirbiniai buvo paslėpti inde, įkastame išdžiūvusioje upės vagoje. Netrukus radinys tapo pagrindiniu nedidelio Alikantės provincijoje esančio muziejaus eksponatu.
Nuo 2024 metų gegužės lobis buvo eksponuojamas specialiai jam skirtoje erdvėje naujajame Villenos muziejuje, priklausančiame miesto savivaldybei.
Kolekcija mokslininkus domina ne tik dėl savo amžiaus ir aukso gausos. Kai kurie dirbiniai pagaminti iš sidabro, geležies, gintaro ir tamsios, švino spalvos medžiagos, padengtos geležies oksidu.
Neseniai žurnale „Trabajos de Prehistoria“ paskelbtas tyrimas parodė, kad kai kurie iš šių dirbinių galėjo būti pagaminti iš itin retos meteoritinės geležies.
Tikslios lobio vertės nustatyti neįmanoma, tačiau vien jame esančio aukso vertė, mero teigimu, siekia apie 1,7 mln. eurų.
Policija tiria, ar buvo sukurta diversija
Kaip pranešė Ispanijos vyriausybės atstovo pavaduotojas Alikantės provincijoje Manuelis Pineda, vagys atvyko keliais automobiliais ir, kaip manoma, į muziejų pateko pro langą.
Muziejaus signalizacija suveikė, tačiau savivaldybės atstovai pabrėžė, kad apsaugos sistemose nebuvo jokių gedimų.
Pareigūnai taip pat aiškinasi, ar vagystė buvo kruopščiai suplanuota. Netrukus prieš įsilaužimą miesto sporto centre suveikė kita signalizacija. Tyrėjai neatmeta galimybės, kad tai galėjo būti tyčia sukelta diversija, nukreipusi apsaugos tarnybų dėmesį.
Alikantės universiteto archeologijos profesorius ir Villenos lobio ekspertas Mauro Hernándezas teigė, kad vagystė akivaizdžiai buvo suplanuota iš anksto.
„Jie viską buvo labai gerai suplanavę. Žinojo, kaip tai padaryti, kaip veikti ir kaip pabėgti“, – televizijai „Cadena SER“ sakė jis.
Europos muziejai vis dažniau tampa vagių taikiniais
Villenos lobio vagystė įvykdyta tuo metu, kai Europoje daugėja įžūlių kultūros vertybių vagysčių.
Praėjusių metų spalį vagys vidury baltos dienos įsilaužė į Paryžiaus Luvrą. Iš muziejaus jie paspruko per mažiau nei aštuonias minutes, išsinešę juvelyrinių dirbinių, kurių vertė siekė 88 mln. eurų.
Pastaruoju metu buvo apvogti ir Italijos muziejai. Praėjusį sekmadienį Italijos kultūros ministerija pranešė apie iš Sicilijos muziejaus pavogtus keturis renesanso dailininko Antonello da Messinos kūrinius.
Dar prieš dvi dienas Italijos policija paskelbė atgavusi Renoir'o, Cézanne'o ir Matisse'o paveikslus, kurių bendra vertė viršija 10,4 mln. JAV dolerių. Jie buvo pavogti iš Magnani-Rocca fondo muziejaus netoli Parmos.
Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra Europolas teigė pastebinti pokytį – nusikaltėliai vis dažniau renkasi „smurtinius ir prievartinius metodus“. Pasak agentūros, tai gali rodyti naujų nusikalstamų tinklų, besispecializuojančių konkrečių kultūros vertybių vagystėse, atsiradimą.
Parengta pagal „The Guardian“, pranešime taip pat naudota AFP informacija.
