Sekite 15min Google
Festivalio uždanga iškilmingai nuleista spalio 29-ąją. Uždarymo vakarą vyko teatralizuota apdovanojimų ceremonija, kurią vedė Aistė Lasytė ir Vygandas Vadeiša. Muzikinę atmosferą kūrė Vainius Dovydaitis (klavišiniai) bei Tomas Chvedukas (mušamieji), jautriu pasirodymu susirinkusius pradžiugino garbingas svečias, D. Tamulevičiūtės bendražygis, Valstybinio jaunimo teatro aktorius Saulius Sipaitis.
Varėnos teatrų festivalyje galutinai išsklaidytas mitas apie sostinės ir regionų teatrų atotrūkį. Žiūrovai šiemet turėjo galimybę išvysti Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Klaipėdos ir Kauno teatrų spektaklius ir kūrybinius darbus.
Rugsėjo 30–spalio 29 dienomis Varėnoje parodyta net 17 teatro istorijų. Vienoje scenoje susitiko patyrę didžiųjų Lietuvos teatro aktoriai, jauni kūrėjai, teatro edukatoriai. Festivalio programoje – ir premjeros, ir publikos pamėgti, kritikų įvertinti spektakliai, komedijos, dramos, monospektakliai, socialiai jautrios istorijos, kūriniai šeimai. Net penkis spektaklius festivalio organizatoriai skyrė vaikams ir jaunimui.
Festivalį pradėjo nemokamas praėjusių metų konkurso laureatas – bendras „Utopia“ ir Oskaro Koršunovo teatrų spektaklis „Chapel B“. Jo režisierius Jaunius Juodelis spektaklį sukūrė pagal Antano Škėmos romaną „Balta drobulė“.
Kalbėdama apie gyvą Dalios Tamulevičiūtės teatro tradiciją Varėnoje, festivalio vertinimo komisijos narė, teatrologė I. Ragelskienė pabrėžė festivalio unikalumą ir prasmę: „Man atrodo prasminga legendinės režisierės atminimą saugoti ne memorialais, o gyvame teatre. Režisierei teatras buvo nuolatinio darbo, profesinio reiklumo, individualybės ir žmogiško ryšio menas. Ji yra sakiusi, kad teatrui reikalingos asmenybės ir kad aktorius negali tapti vien režisieriaus įrankiu. Ši mintis niekada nepraras aktualumo.“
Vertindama šių metų programos geografiją ir meninį lygį, festivalio komisijos pirmininkė, teatrologė Lina Klusaitė atkreipia dėmesį į pokyčius teatrų žemėlapyje.
„Festivalyje Varėnoje matėme tik labai nedidelę dalį to, kas per kelis metus sukuriama Lietuvos teatruose. Suprantama, kad organizatorių pasirinkimą riboja sceninės galimybės, todėl atvežti didelės apimties ir specifinių techninių galimybių reikalaujančius kūrinius yra sudėtinga. Vis dėlto džiaugiuosi, kad geografinės festivalio ribos yra plečiamos, pristatoma Lietuvos teatrų panorama. Spektaklių kokybė nenusileidžia Vilniuje kuriamai produkcijai, o kai kuriais atvejais ir gerokai lenkia“, – neabejoja L. Klusaitė, pridurdama, kad meninio lygio atotrūkis tarp sostinės ir regionų teatruose kuriamų spektaklių Lietuvoje vis mažėja, menininkai migruoja, seka kitų šalių tendencijas.
Mėnesį trukusi festivalio programa šiais metais išsiskyrė temų gyliu – scenoje ieškota atsakymų į klausimus, kas vyksta tarp žmonių, kai užsidaro durys. Spektakliai nagrinėjo šeimos traumas, tapatybės paieškas, moters savivoką bei visuomenės stereotipus.
Atverta ir itin svarbi socialinės įtraukties gija – patyriminiai bei edukaciniai spektakliai vaikams ir jaunimui teatre sukūrė saugią atviram dialogui erdvę, kurioje mokytasi priimti kitą. „Festivalio diena mokykloje“, kūrybinės dirbtuvės moksleiviams leido patirti scenos meno užkulisius.
„Šiais metais festivalyje buvo gausu spektaklių, kurie rėmėsi aktorių kūryba. Tikrai turėjome iš ko rinktis! Pastebėjau, kad nemažai spektaklių nagrinėjo socialinės atskirties, pažeidžiamų asmenų grupių bei santykių temas. Šios temos žiūrovui atpažįstamos, aktualios, bet apie jas visuomenėje mažai kalbama. Spektakliai „Spektras“ (teatras „Atviras ratas“), „Lineino grožio karalienė“ (J. Miltinio dramos teatras), „Mes – žvėrys“ (Alytaus miesto teatras), „Mažasis Ejolfas“ (Klaipėdos jaunimo teatras), „Mergaitės ir berniukai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Mens publica“) kalba apie žmones, atsidūrusius socialiniame užribyje, aklavietėje, išgyvenančius asmenines traumas, bandančius prisitaikyti prie sociumo reikalavimų. Tai rodo, kad teatro kūrėjai mažiau domisi forma, grįžta prie jautrių istorijų, atsigręžia į kitokį, ieško jo elgesio priežasčių ir bando jį suprasti“, – sako festivalio komisijos pirmininkė L. Klusaitė.
Ji įsitikinusi, kad pagrindinis teatro variklis yra empatija, o kaip tik jos šiandieniniame gyvenime labai trūksta. „Šis teatro judesys link empatijos mane ypač džiugina – tik dėl jos mes galime išsaugoti žmogiškumą“, – teigia teatrologė.
L. Klusaitės minčiai pritaria ir teatrologė I. Ragelskienė. Ji akcentuoja, kad teatras problemoms suteikia autentišką humanistinį pavidalą.
„Man atrodo, svarbu ne tik tai, ar teatras šiandien renkasi aktualią temą, bet ir tai, ar ją geba paversti gyva scenos patirtimi. Šių metų festivalio programoje buvo daug spektaklių apie žmogaus santykį su kitu – šeimoje, poroje, akistatoje, kai susiduria skirtingų kartų ar skirtingų patirčių žmonės. Tačiau stipriausi darbai man buvo tie, kuriuose socialinė ar psichologinė problema atsivėrė per konkretaus žmogaus vidinį gyvenimą, autentišką aktoriaus buvimą scenoje“, – sako teatrologė, pripažindama, kad Dalios Tamulevičiūtės teatro samprata jai itin artima. Režisierės dėmesio centre pirmiausia buvo gyvas žmogus, aktoriaus individualybė, gebėjimas ne tik iliustruoti režisieriaus sumanymą, bet ir savarankiškai kurti bei pasiekti žiūrovą.
Šiandien, kai viešojoje erdvėje esame apsupti madingų deklaracijų apie traumą, kitoniškumą, socialinę atskirtį ar tarpusavio santykių krizes, teatrui ypač svarbu ne atkartoti šias deklaracijas, o suteikti joms žmogaus veidą, balsą ir kūną. Nuostabu, kad geriausiuose festivalio spektakliuose būtent tai ir vyko“, – sako vertinimo komisijos narė.
Iškilmingos ceremonijos metu paaiškėjo, kuriems kūrėjams ir trupėms šiemet atiteko komisijos bei žiūrovų įvertinimai.
XVII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio Varėnoje laureatai:
Geriausias festivalio režisierė
Ieva Stundžytė (Keistuolių teatras – „Pelėkautai“, Juozo Miltinio dramos teatras – „Lineino grožio karalienė“).
Geriausia scenografija ir kostiumai
Laura Luišaitytė (Keistuolių teatras – „Pelėkautai“, Alytaus miesto teatras – „Mes – žvėrys“, Juozo Miltinio dramos teatras – „Lineino grožio karalienė“, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Mens Publica“ – „Mergaitės ir berniukai“).
Geriausias festivalio spektaklis
Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Mens Publica“ – Dennis Kelly monospektaklis „Mergaitės ir berniukai“ (rež. Diāna Kaijaka).
Geriausias festivalio aktorius
Aleksandr Agarkov (Žilio vaidmuo spektaklyje „Smulkūs vedybiniai nusikaltimai“ pagal Érico-Emmanuelio Schmitto pjesę, rež. Raimundas Banionis, Vilniaus senasis teatras).
Geriausia festivalio aktorė
Goda Piktytė (spektaklyje „Mergaitės ir berniukai“, rež. Diāna Kaijaka, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Mens Publica“).
Geriausias lietuviškas tekstas teatrui
Dramaturgas Rimantas Kmita (dramedija „Šok, Edita, šok“, rež. Eglė Vertelytė, Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
Geriausia spektaklio muzika
Jokūbas Tulaba („Pažadink savo vidinę deivę“, rež. Gildas Aleksa, Kauno miesto kamerinis teatras).
Geriausias festivalio spektaklis vaikams
Lėlių ir objektų spektaklis „Pasauli, labas!“ (rež. Bernarda Anna Bielenia, Kauno valstybinis lėlių teatras).
Geriausias aktorių ansamblis
Teatras „Atviras ratas“ – „Spektras. Nematomos istorijos“ (aktoriai: Aldona Vilutytė, Marija Korenkaitė, Benita Vasauskaitė, Eimantas Bareikis, Šarūnas Zenkevičius, Andrius Mockus).
Festivalio perspektyva
Aktorius Dovydas Šernas (sūnaus vaidmuo spektaklyje „Mes – žvėrys“ pagal Justino Torres romaną, rež. Agnius Jankevičius, Alytaus miesto teatras).
Žiūrovų spektaklis
Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Mens Publica“ – Dennis Kelly monospektaklis „Mergaitės ir berniukai“ (rež. Diāna Kaijaka).
Giminių prizas
Dalius Skamarakas (Klaudijaus vaidmuo spektaklyje „Pelėkautai“, Keistuolių teatras).
Festivalį organizavo Varėnos kultūros centras. Finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė.
