Sekite 15min Google
Miuncheno apygardos teismas įpareigojo „Suno AI“ nutraukti neteisėtą kūrinių naudojimą, atskleisti su pažeidimais susijusias pajamas ir atlyginti žalą. Nors sprendimas dar neįsiteisėjo ir gali būti skundžiamas, jis laikomas vienu reikšmingiausių Europos teismų sprendimų, susijusiu su generatyviniu dirbtiniu intelektu ir autorių teisėmis.
Išimtys netaikomos
Teismas nusprendė, kad JAV bendrovė „Suno AI“, sukūrusi dirbtinio intelekto įrankį „Suno“, kuris pagal tekstines komandas (angl. prompts) generuoja išbaigtus muzikos kūrinius, pažeidė JAV autorių teisę, nes savo DI įrankio apmokymui naudojo GEMA atstovaujamų autorių muzikos kūrinius, pasitelkdama technologijas, leidusias išgauti įrašus iš „YouTube“ platformos, apeinant technines apsaugos priemones, skirtas neleisti atsisiųsti turinio. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad „sąžiningo naudojimo“ (fair use) išimtis negali būti taikoma. Tai yra pirmasis teismo sprendimas, nurodęs, kad generatyvinio dirbtinio intelekto tiekėjai negali remtis JAV egzistuojančia „fair use“ doktrina DI modelių mokymui, o toks panaudojimas laikomas atgaminimo teisės pažeidimu.
Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad ginče aptariami kūriniai faktiškai buvo išsaugoti „Suno“ DI modeliuose, kurie buvo laikomi serveriuose Vokietijoje. Todėl, teismo nuomone, JAV bendrovė pažeidė ir Vokietijos autorių teisę, nes DI modeliuose saugojo autorių teisių saugomus kūrinius, o jų elementai buvo atkuriami DI sugeneruotoje muzikoje. Tokiam kūrinių saugojimui ir atgaminimui teksto ir duomenų gavybos (TDM – Text and Data Mining) išimtis, kuria įprastai remiamasi siekiant legitimuoti autorių teisių saugomų kūrinių naudojimą DI modelių mokymui, taip pat netaikoma.
Panaudojo „Boney M“ ir „Alphaville“ dainas
Bylos nagrinėjimo metu GEMA pateikė įrodymus, kad „Suno“ sistema generuoja garso įrašus, kurių melodija, harmonija ir ritmas iš dalies sutampa su šešiais gerai žinomais kūriniais: „Daddy Cool“ (aut. Frank Farian, atl. „Boney M.“), „Rasputin“ (aut. Frank Farian, Fred Jay ir George Reyam, atl. „Boney M.“), „Forever Young“ ir „Big in Japan“ (aut. Marian Gold, Bernhard Lloyd ir Frank Mertens, atl. „Alphaville“), „Atemlos durch die Nacht“ (aut. Kristina Bach, atl. Helene Fischer) bei „Mambo No. 5“ (aut. David Lubega (Lou Bega) ir Christian Pletschacher, atl. Lou Bega). GEMA teismui teigė, kad šių kūrinių autoriai nebuvo davę leidimo naudoti jų kūrinių DI modelio mokymui ir negavo už tai atlygio.
Originalius ir DI sugeneruotus kūrinius galima palyginti čia: https://www.gema.de/en/news/ai-and-music/ai-lawsuit/audio-samples-suno.
Tai jau antroji GEMA byla, susijusi su dirbtiniu intelektu. Pirmojoje byloje prieš „OpenAI“ GEMA teigė, kad šios bendrovės sukurtas įrankis „ChatGPT“ galėjo atkurti žinomų dainų tekstus. Toje byloje Miuncheno apygardos teismas 2025 m. lapkritį taip pat priėmė GEMA palankų sprendimą, šiuo metu byla yra toliau nagrinėjama Miuncheno aukštesniajame apygardos teisme.
Visai autorių bendruomenei aktualus sprendimas
Apie 103 tūkst. kompozitorių, dainų tekstų autorių ir muzikos leidėjų atstovaujanti GEMA, kaip ir Lietuvos kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija LATGA, priklauso pasaulio autorių teisių bendrijų konfederacijai CISAC, kuri vienija 225 autorių bendrijas iš 110 pasaulio šalių.
CISAC generalinis direktorius Gadi Oron pasveikino GEMA visos pasaulinės autorių teisių kolektyvinių administravimo organizacijų bendruomenės vardu teigdamas, kad šio teismo sprendimo reikšmė yra kur kas didesnė nei atrodo, nes tai pirmoji tokio pobūdžio byla, kurią prieš DI muzikos platformą dėl autorių teisėmis saugomų kūrinių naudojimo be licencijos iškėlė autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija – CISAC narė.
„Dirbtinio intelekto sukurta muzika neatsiranda iš niekur. Ji remiasi originalia žmogaus kūryba, pagal kurią šios sistemos yra apmokomos. Ši kūryba turi būti gerbiama, saugoma ir už ją turi būti teisingai atlyginama. Šiandienos teismo sprendimas siunčia svarbią žinią dirbtinio intelekto rinkai: technologinės inovacijos nepanaikina autorių teisių. Kai kūrėjų darbai naudojami komercinėms DI paslaugoms kurti, būtina gauti leidimą. Principas aiškus: jokio naudojimo be leidimo ir jokios komercinės sėkmės be teisingos atlygio dalies tiems kūrėjams, kurių darbai leido tai pasiekti“, – tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas teismo sprendimas, savo „LinkedIn“ paskyroje rašė G. Oron.
„Mūsų pozicija tokia pati kaip ir CISAC: norint naudoti autorių kūrinius būtina gauti licenciją ir sumokėti atlygį. Galima sakyti, kad šis teismo sprendimas yra tarsi tektoninis lūžis, kalbant apie santykių tarp DI įrankių kūrėjų ir autorių bei jų teisių gynėjų reguliavimą. Tikėtina, kad po šio teismo sprendimo derybos tarp DI įrankių kūrėjų ir autorių atstovų įgys didesnį pagreitį“, – teigė LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
