2 už 1 kainą. Vieną prenumeratą perkate, antrą dovanojate!
Prenumeruoti

240 tūkst. eurų paskirta Ukrainos menininkų kūrybinei veiklai Lietuvoje

Lietuvos kultūros taryba (LKT) nuo 2022 m. balandžio mėn. paskyrė beveik 240 tūkst. eurų 133 Ukrainos menininkams, radusiems prieglobstį Lietuvoje. LKT iš viso sulaukė 168 Ukrainos kūrėjų paraiškų, rašoma LKT pranešime spaudai.
Liliya Kozub įsitraukė į vaidinimą, Spektaklis, kuris neįvyko Vilniaus senajame teatre
Liliya Kozub įsitraukė į vaidinimą, Spektaklis, kuris neįvyko Vilniaus senajame teatre / Asmeninio archyvo nuotr.

Stipendijų tikslas – palaikyti menininkų kūrybinę veiklą ir skatinti bendradarbiavimą su Lietuvos kultūros bendruomene. Kitą stipendijų profesionalaus meno kūrėjams iš Ukrainos etapą planuojama skelbti 2023 m.

Sėkmingas ukrainiečių ir lietuvių menininkų bendradarbiavimas

LKT džiaugiasi, kad Ukrainos kūrėjams Lietuvoje pavyko rasti ne vieną kultūros organizaciją bendradarbiavimui, su kurių palaikymu ir pagalba galėjo įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus. Kūrėjai prisidėjo prie jau vykdomų organizacijų projektų, įsiliejo į kultūros bendruomenę ir užmezgė pažintis su skirtingų meno sričių profesionalais. Ukrainos menininkai taip pat organizavo kultūrines veiklas Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, būrė vietines kūrybingų žmonių bendruomenes, kūrė bendrus Lietuvos ir Ukrainos meno projektus ir taip plėtojo kultūrinius ryšius tarp šalių.

Asmeninio archyvo nuotr./Natalios Didenko projektas, Menas karo metu
Asmeninio archyvo nuotr./Natalios Didenko projektas, Menas karo metu

Ukrainiečių kūrėjai vykdė plataus spektro veiklas – vaidino spektakliuose, dalyvavo pjesių kūrimo procese, performansuose, repeticijose, rengė savo kūrybos autorinius vakarus, organizavo meistriškumo pamokas, edukacijas ir dirbtuves, kūrė meno kūrinius vytynanka (karpinių) technika, dalyvavo konkursuose ir meistrystės kursuose, juos tapyti įkvėpė Lietuvos vaizdai – parodose Vilniaus senamiesčio vaizdai ir Palangos jūros peizažai. Savo kūrybą ir darbus Ukrainos menininkai pristatė plačiajai visuomenei įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

LKT ir Kultūros ministerijos inicijuotas Lietuvos organizacijų bendradarbiavimas su Ukrainos menininkais buvo itin sėkmingas. Ukrainiečių kūrėjams teikiant stipendijų paraiškas uoliausiai prisidėjo ir didžiausiam kiekiui jų padėjo asociacija „Menų zona“ ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Kauno įvairių tautų kultūrų centras, Alytaus miesto teatras, Vilniaus senasis teatras, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir nuo birželio duris atvėręs Ukrainos kultūros centras Vilniuje.

Menas karo fone

Menininkai iš Ukrainos savo kūryboje palietė skaudžią karo tematiką – kūryba atspindi Ukrainoje vykstančio karo atgarsius, žmogaus ir karo santykį. Kūrėjai pasakoja, kad jiems svarbu parodyti, kokie baisūs dalykai vyksta Ukrainoje, ką išgyvena žmonės ir šeimos, turėjusios bėgti nuo grėsmės, kokius pėdsakus palieka karas žmonių mintyse ir gyvenimuose.

Dailininkė grafikė Natalia Didenko įgyvendino projektą „Menas karo metu“ – buvo sukurta 15 meninių serijos „Karo albumas“ autorinių darbų, atliktų vytynanka (karpinių) technika. N.Didenko pasakoja, kad susitiko su kultūros bendruomene, vedė karpinių dirbtuves ir paskaitas apie juos, taip pat atliko lietuvių ir ukrainiečių kompozitorių kūrinius. Fotografė Svitlana Romanenko atidarė nuotraukų ir vaizdo įrašų parodą „Fantominės tikrojo karo šeimos“ – jame vaizduojamos ukrainiečių šeimos, kurios prasidėjus karui Ukrainoje atvyko į Lietuvą ieškoti prieglobsčio.

Dailininkai Iryna Pohorielova ir Viktor Pohorielov savo darbuose tragiškus įvykius perteikia simboliais ir ženklais. Anot autorių, paroda „KHARKIV'22.02.24“ yra naujos tikrovės įsisąmoninimas, tai – egzistencinė Ukrainos gyventojų drama, bandymas suprasti kas vyksta. „Žmonės ieško gyvenimo prasmės net žiauriausiose ir nežmogiškiausiose karo situacijose, ieško kas jiems padėtų išlikti žmonėmis,“ – pasakoja autoriai.

Ukrainiečių aktorė Liliya Kozub įsitraukė į vaidinimą „Spektaklis, kuris neįvyko“ (rež. Andrius Darela) Vilniaus senajame teatre. Jis buvo skirtas spektaklio „Marusia Čuraj“ premjerai, kuri dėl tragiškų Ukrainos įvykių neįvyko Donecko srities akademiniame dramos teatre Mariupolyje.

Performanse aktorė skaitė mariupolietės žurnalistės Nadios Suchorukovos liudijimus iš bombarduojamo miesto, kurie perteikia autentiškas gyventojų istorijas. Liliya Kozub sako, kad šis spektaklis jai asmeniškai ypač svarbus, nes žiūrovai gali pamatyti savo akimis kokie baisūs dalykai vyko Mariupolyje.

Asmeninio archyvo nuotr./Liliya Kozub įsitraukė į vaidinimą, Spektaklis,-kuris neįvyko Vilniaus senajame teatre
Asmeninio archyvo nuotr./Liliya Kozub įsitraukė į vaidinimą, Spektaklis,-kuris neįvyko Vilniaus senajame teatre

Aktorės Svetlana Goldman ir Kateryna Vyshneva vaidino dokumentiniame spektaklyje „Dievų aušra“ (rež. Vladimir Gurfinkel), kurio pagrindas yra režisieriaus Manto Kvedaravičiaus ir jo sužadėtinės ir bendražygės Hannos Bilobrovos istorija. Šį spektaklį Vilniaus senasis teatras rodė 76-ame Avinjono festivalio programoje ir vienintelis palietė Ukrainos karo temą. Taigi, menininkai iš Ukrainos bendradarbiaudami su Lietuvos kultūros organizacijomis galėjo kalbėti svarbiomis temomis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Tapytoja ir grafikė Kateryna Kononenko savo kūrybą pristatė Sugiharos namuose. Parodos „Aistra gyventi ar baimė numirti?“ darbai – tarsi tiltas, jungiantis skirtingas šalis, suprantančias karo, skausmo ir paramos vienas kitam svarbą.

Pianistė Yana Serbina teigia, kad gauta LKT stipendija jai leido pasirengti „Ohrid Pearl“ konkursui Šiaurės Makedonijoje, taip pat tobulėti meistrystės pamokose po kūrybinės pauzės, kurią patyrė dėl karo Ukrainoje. Kūrėja teigia, kad šios veiklos leido įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir savo kūryba, padėjo suprasti kokias galimybes kaip menininkė ji turi ir kaip geriau jas išnaudoti.

Fotografė Olesia Saienko įgyvendino projektą „Reflections on Repressions“, kurio metu ieškojo represiją patyrusių šeimų bei giminaičių archyvinių nuotraukų ir jas atkartojo projekto diptikuose. O. Saienko pasakoja, kad atrasti šeimas bei išlikusias senas fotografijas yra sudėtinga, nes Rusija sunaikino ne tik žmones, tačiau ir įrodymus apie jų egzistavimą taip slėpdama savo nusikaltimus.

Solidarumo su Ukrainos kūrėjais išraiška

Ukrainos menininkai savo įgyvendintomis kūrybinėmis idėjomis iš arčiau supažindino Lietuvos visuomenę su ukrainiečių kultūra, taip pat lietuvių ir ukrainiečių kultūrų panašumais. Rašytoja Yana Vovk įgyvendinamo projekto metu metu ieškojo lietuvių ir ukrainiečių menininkų, kurie saugo ir turtina liaudies tradicijas, tačiau dirba su šiuolaikinėmis meno formomis. „Lietuviai ir ukrainiečiai yra artimi laisvės troškimu, meile gimtajai kalbai, tradicijų ir kultūros paveldo išsaugojimu“, – teigė Y.Vovk. Kultūros ir paveldo saugojimas Rusijos karo Ukrainoje metu yra vienas svarbiausių siekių išsaugojant Ukrainos tapatybę.

Nuo karo gimtoje šalyje pabėgusi Ukrainiečių operos solistė Olena Sleptsova dirba Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, surengė koncertą „Pavasarinė šypsena lietuviško vėjo dainoje“, kuriame skambėjo ukrainiečių ir lietuvių liaudies dainos bei klasikinė muzika. Dailininkė Olena Sadokha (Elenos Adhikari) atidarė tapybos ir mišrios technikos (tapybos ir fotografijos) darbų parodą „Kaunologija. Pokyčio taškas“, savo darbų pristatymą dažnai derindama su nusipelniusios Ukrainos artistės O.Sleptsovos soliniais koncertais, taip pat ir su kitais Ukrainai skirtais renginiais.

Hanna Abramova savo muzikinėmis veiklomis suartino Kauno ukrainiečių bendruomenę – organizavo dainavimo pamokas, subūrė naujus ukrainiečių duetus ir kvartetus, aktyviai rengė ukrainiečių kūrybos koncertus, taip dėkodama Lietuvos žmonėms už jų paramą Ukrainai. Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Kseniya Bakhritdinova-Kravchuk kartu su Lietuvos operos ir baleto teatru surengė ukrainiečių ir lietuvių liaudies aranžuotų dainų koncertus visoje Lietuvoje. Koncerto idėja – įprasminti šalių ryšį, juo per muziką pasidalinti su klausytojais ir palaikyti talentingąją Ukrainos dainininkę.

LKT skirtos stipendijos įgalino kūrėjus pristatyti Ukrainos kultūrą ir meną, skleisti informaciją apie Ukrainą, įsilieti į kultūros bendruomenę Lietuvoje ir įgyvendinti kūrybines idėjas, taip pat suburti ukrainiečius šalyje ir įtraukti juos į kultūros renginius.

Tikimės, kad stipendijos ukrainiečių menininkams padėjo užmegzti tvirtas partnerystes ir kad glaudus bendradarbiavimas su organizacijomis tęsis ir toliau, o Lietuvos visuomenei bus galimybė iš arčiau susipažinti su ukrainiečių menininkų kūryba, Ukrainos kultūra, įdomiomis ir netikėtomis sąsajomis ir bendrystėmis su Lietuva. Stipendijų profesionalaus meno kūrėjams iš Ukrainos etapą planuojama skelbti 2023 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas. Ar jūsų namai saugūs? Pasitikrinkite savo žinias ir laimėkite prizą!
Reklama
Klausos sutrikimams spręsti – unikali technologija ir „nematomi“ klausos aparatėliai
Reklama
Dantų implantacija: ar verta investuoti į savo šypseną?
Reklama
Keliautojas ekstremalas Karolis Mieliauskas: ekspedicijose kas nors iš komandos narių visuomet peršąla ar kokia infekcija užsikrečia, o aš vis „išsisuku“