Dabar populiaru
Publikuota: 2009 vasario 21d. 18:18

A.Mamontovas: „Kultūros ministro nėra“

A.Mamontovas
Justo Grigaravičiaus/15min.lt nuotr. / A.Mamontovas

Kultūros ministerijai peržiūrėjus programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS), užribyje liko ne vienas tradiciniu tapęs renginys. Damoklo kardas pakibo ir virš dainininko Andriaus Mamontovo inicijuotos Gatvės muzikos dienos.

– Kultūros ministerijos parengtame VEKS programos biudžete Gatvės muzikos diena nustumta už borto. Kaip tai vertinate? – A.Mamontovo klausė „Vilniaus diena“.

– Dabar žinome Kultūros ministerijos poziciją – Gatvės muzikos diena jai nereikalinga. Man smalsu, kodėl? Noriu ne asmeniškai, bet viešai to paklausti ministro Remigijaus Vilkaičio. Laukčiau viešo atsakymo, nes jis rūpi ne man vienam, o visiems renginio dalyviams, visam jaunimui.

Kultūros ministerijos pozicija mane liūdina, tačiau ne žlugdo. Patirtis byloja, kad jei oficialios instancijos priešinasi pilietinei iniciatyvai, vadinasi, ta iniciatyva turi vertę, – tikina Andrius Mamontovas.Kultūros darbuotojai, kuriems ši diena nereikalinga, nebeturi teisės samprotauti, kodėl jauni žmonės bėga iš Lietuvos. Džiaugsmas neperkamas ir neparduodamas. Džiaugsmas – tai, kuo keičiamasi. Manau, jei yra galimybė suorganizuoti renginį, kuriame keičiamasi džiaugsmu, jis turėtų būti pats vertingiausias.

Kiekvienam dalykui gyvenime ateina išbandymų metas. Manau, Gatvės muzikos dienai jis atėjo kaip tik dabar. Gatvės muzikos dienoje patys žmonės kuria šventę. Šis sumanymas leidžia išgyventi vienybės jausmą, panašų koks būdavo Sąjūdžio laikais. Muzika – universali kalba, visiems suprantama, nepaisant išsilavinimo ar socialinio statuso. Gatvės tampa pilnos muzikos. Gali matyti, kaip didžėjai džyrina plokšteles, o čia pat diedukas groja akordeonu ar merginos sutartines dainuoja – ir visa tai puikiai dera. Tai, ko gera, daug stipriau už bet kokią politinę jėgą Lietuvoje, nes renginys gimsta žmonių iniciatyva. Galbūt šis faktas kažką gąsdina?

Kultūros ministerijos pozicija mane liūdina, tačiau ne žlugdo. Patirtis byloja, kad jei oficialios instancijos priešinasi pilietinei iniciatyvai, vadinasi, ta iniciatyva turi vertę. Nesmagu pripažinti, bet pas mus tokia realybė: jei tavęs nepalaiko, greičiausiai elgiesi teisingai.

Maniau, kad atėjus naujam ministrui Lietuvoje pagaliau atsiras kultūros ministras. Iki šiol kultūros ministro nebuvo, bent aš jo nemačiau. Tačiau dabar galiu konstatuoti – to ministro vis dar nėra. Tiesiog nėra.

Mano manymu, idealus vadovas visų pirma turi būti nepriklausomas. Žmogus, užimantis svarbų postą ir reprezentuojantis tam tikrą sritį, pirmiausia turi būti ne tik lyderis, bet ir moralinis autoritetas. Kultūros ministras turėtų parodyti pavyzdį visiems kultūros veikėjams. Galbūt mano kalbos yra utopinės, nes valdžios keičiasi, o situacija – ne. Kultūros sistema kažkokiu būdu pati save neutralizuoja. Dabar matome ne problemų sprendimus, bet aiškinimąsi, kas ką įžeidė, ir įtakų sferų dalijimąsi, bet ne tautos interesų atstovavimą.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės