„Kaukės yra reikalingos ne tik tam, kad pasislėptum – su jomis galima pabėgti, atsiriboti, surasti kontaktą. Labai norėtųsi, kad tą vakarą – nenorėčiau to vadinti spektakliu – suėję žmonės pabūtų čia ir dabar. Ne ateity, praeity, o dabar“, – savo noru dalijosi žinomas artistas.
Būsimas projektas intriguoja – kas ten vyks?
Teatrinėje erdvėje bandysiu daryti paskaitą. Pavadinau tai improvizuota paskaita – šiuose žodžiuose ir užkoduota, kas ten bus. Kadangi paskaitos tema – kaukės, vaidmenys, charakteriai, personažai – yra labai teatrali, todėl man pasirodė, kad teatras jai yra tinkama vieta. Esu skaitęs paskaitas tam tikroms konkrečioms publikoms, o teatre susirinks įvairūs žmonės. Kuo daugiau įvairių žmonių, įvairių charakterių, tuo man pačiam įdomiau.
Jeigu susirinks pilna salė, tikiuosi, kad iš jos kas nors drįs interaktyviai bendrauti, klausti, prieštarauti arba užsilipti ant scenos ir pabandyti mano pasiūlytas kaukes užsidėti. Tai būtų idealu.
Kaip kilo idėja teatre pristatyti improvizacinę paskaitą?
Teatre vaidinu jau 25-erius metus ir dažniausiai tenka vaidinti kažkieno sugalvotą scenarijų, sakyti kažkieno užrašytą tekstą. Tik kartais paliekama vietos improvizacijai. O čia bus atvirkščiai – visas tekstas bus improvizuotas. Tam tikros istorijos iš mano, mano draugų, kolegų gyvenimo iliustruos tai, apie ką aš kalbėsiu. O temos gali keistis nuo užduodamų klausimų, nuo interaktyvaus bendravimo su publika.
Tai jūs nekeisite tradicijos – visi žiūrovai susės salėje?
Ne, kol kas nekeisiu.
Ir scenoje iš aktorių būsite tik jūs?
Taip. Tik aš ir viskas. (Šypsosi)
Iš pradžių papasakosiu, ką aš čia veikiu, kaip tos kaukės veikia mano supratimu, kaip jos užsidedamos, nusiimamos, kaip jas naudoti, su jomis žaisti ir pan. Paskui pateiksiu pavydžių iš savo gyvenimo, vėliau galės būti pavyzdžiai ir iš kitų gyvenimų, klausimai iš salės ir pan. Viskas yra nežinioje. Tas mane ir jaudina. (Juokiasi)
Ryžtatės avantiūrai?
Taip, tame yra sveiko avantiūrizmo. Viskas bus gyva – čia ir dabar. Tai nebus vakar išmoktas tekstas ir paverstas savu.
Pavyzdžiui, būna, kad žmogus save susiaurina iki vienos kaukės – „aš nevykėlis“. Kiti irgi sako: „Nevykėlis.“ Jis patiki ir tokiu būna. O juk jis gali paimti kitą bruožą, jam atsiduoti ir pasikeisti.Kaip jūs galvojate, kokius žiūrovus tai galėtų labiausiai sudominti?
Aš kėliau sau šį klausimą. Kol kas kaip tik noriu susitikti su plataus spektro žiūrovais – tiek studentais, tiek verslininkais. Kad interaktyviai bendraujant būtų galima mokytis vieniems iš kitų, iš mūsų skirtumų.
Šioje paskaitoje yra nemažai psichologijos?
Na... O kas yra psichologija?..
Ar žmonės, išėję iš jūsų improvizuotos paskaitos, įgaus kažkokios patirties, kurią galės pritaikyti gyvenime?
Taip. Ta prasme – taip, nes tai yra paskaita. Jeigu bus įdomu, jei žmonėms patiks, aš galbūt ją vystysiu ir ateityje ji taps dar teatrališkesne, bus naudojamos teatrinės priemonės. Dabar esu tik aš.
Kiek laiko ji truks?
Maždaug 1,5 valandos. Gali būti trumpiau, bet ne ilgiau, nes dėmesys laikomas 1,5 valandos daugiausiai.
Kokia, jūsų nuomone, galėtų būti pagrindinė pamoka, kurią žiūrovai gaus šioje paskaitoje?
Viena galima pamoka, kuri man dabar atėjo į galvą, kad galima išplėsti savo bendravimo su pasauliu galimybių, priemonių ribas, naudojantis kitais savo charakterio bruožais ir pan. Pavyzdžiui, būna, kad žmogus save susiaurina iki vieno personažo, vienos kaukės – „aš nevykėlis“. Kiti irgi sako: „Nevykėlis.“ Jis patiki ir tokiu būna. O juk jis gali paimti kitą bruožą, jam atsiduoti ir pasikeisti.
Kaukės yra reikalingos ne tik tam, kad pasislėptum – su jomis galima pabėgti, atsiriboti, surasti kontaktą. Labai norėtųsi, kad tą vakarą – nenorėčiau to vadinti spektakliu – suėję žmonės pabūtų čia ir dabar. Ne ateity, praeity, o dabar. Kalbėtume ne apie kažką, o apie tuos, kurie susirinks būtent tą akimirką.
Šios paskaitos pristatyme parašyta, kad mokysite žiūrovus tapti savo gyvenimo režisieriais...
Gerai parašyta... (Juokiasi) Na, taip. Jei tau vienas pasako, kad tu toks, ir kitas pasako, kad tu toks – tu patiki ir imi vaidinti pagal kažkieno režisūrą. O tu gali pririnkti pačių įvairiausių personažų, kaukių ir pasitraukti. Tada iš sielos taško tapti savo paties režisieriais ir daryti, ką nori. O ateityje, kai užaugi, galima nusimesti ir visas kaukes. Bet taip paprastai pasakyti „būk savimi“ – nepavyks, nes tam reikia užaugti.
Ši paskaita yra daugiau informacinė. Norint išbandyti visas tas kaukes, pažiūrėti į save kitokį, reikia eiti į kelių dienų seminarus.
Jūsų karjeroje ši improvizuota paskaita – spontaniškas ar ilgai lauktas žingsnis?
Tai buvo ganėtinai spontaniškas sprendimas. Aš dėstau improvizaciją ir labai ją mėgstu, o joje yra svarbus spontaniškumas – ką jauti, tą ir darai.
