„Čia pas jus taip šilta, jauku ir gera būti. Ypatinga aura“, – šiuos žodžius festivalio organizatoriai iš „Bardai LT“ – Alina Semionova, Benas Jakštas ir festivalio komanda iš dalyvių, žiūrovų ir savanorių girdėjo visas tris festivalio dienas.
„Purpurinis vakaras“ kaip ir kasmet vyko skirtingose Anykščių vietose – centrinėje miesto aikštėje, viešojoje miesto bibliotekoje, Menų inkubatoriuje, Kultūros centre, bažnyčios koplyčioje, Rašytojų kalnelyje ir Dainuvos slėnyje.
„Kai matai šviesius, besišypsančius ar susimąsčiusius žmonių veidus, kai stebi, kaip bendrauja seniai nesimatę muzikantai ir aktoriai, supranti, kad „Purpurinis vakaras“ turi prasmę ir yra reikalingas. Atrodo, mums pavyko sukurti tikrą šventę – ausims, akims ir širdims“, – sako A.Semionova.
19-asis „Purpurinis vakaras“ prasidėjo Anykščių Vyskupo skvere. Iš Raudondvario atvykusi grupė „Vitražai“ koncertą skyrė savo įkūrėjui, vienam iš tarmiškosios dainuojamosios poezijos pradininkų Lietuvoje ir ilgamečiam festivalio bičiuliui Algirdui Svidinskui.
Anykščių kultūros centro kino salėje parodytas režisieriaus ir filosofo Nerijaus Mileriaus dokumentinis filmas „Gyvenimas po mirties“. Po peržiūros su publika susitiko vienas filmo herojų – aktorius Dainius Gavenonis.
Simboliška, kad festivalio programoje susitiko net trys šio filmo dalyviai – D.Gavenonis pristatė filmą, Rasa Samuolytė „Vidurnakčio skaitymuose“ skaitė Daivos Čepauskaitės poeziją, o Juozas Budraitis Anykščių menų inkubatoriuje pristatė fotografijų parodą „Sienos ir žmonės“.
Ant Rašytojų kalnelio pirmą kartą pristatyta specialiai festivaliui sukurta rašytojo Rimanto Kmitos ir perkusininko Ginto Gascevičiaus programa „Ritmiški tekstai“. Literatūra ir gyva perkusija joje virto netikėtu, dinamišku tekstų skambesiu.
Festivalio publika susitiko su poetu, rašytoju ir režisieriumi Alvydu Šlepiku, žiūrėjo Adomo Liutkevičiaus dokumentinį filmą „Rokeris iš miškų. Mikas Suraučius“, dalyvavo improvizacijų šou „Kitas kampas“, o šeimos buvo pakviestos į Jono Baltoko muzikinį spektaklį.
Didieji festivalio koncertai Dainuvos slėnyje sujungė skirtingus muzikos žanrus ir kūrėjų kartas. Publikos atradimu tapo airių ir danų trio „Culchie“, žiūrovų dėmesio sulaukė Aistės Smilgevičiūtės bei grupės „Skylė“ programa „Tyros satyros“.
Net du festivalio vakarus lydėjo Pijus Opera – pirmojo koncerto vedėjas antrajame su grupe žengė į sceną. Repą, poeziją ir improvizaciją jungiantis kūrėjas tapo tarsi didžiųjų „Purpurinio“ koncertų simboliu.
Penktadienį Dainuvos slėnyje taip pat pasirodė Titas (Miškas), Jono Baltoko trio, Kazimieras Likša, Tadas Daumantas ir Martynas Vilpišauskas, „FC Baseball“, „Daddy Was A Milkman“ su latvių gitaristu Gintsu Smukaisu.
Finaliniame koncerte publiką pasitiko Aurimas Liudvinavičius, Gytis Ambrazevičius, Živilė Mackevičiūtė, Andrius Kaniava, Domantas Razauskas, „Kamanių šilelis“, Alina Orlova su Pauliumi Vaškeliu ir Aidu Gecevičiumi bei kiti atlikėjai. Skambant legendinėms „Hiperbolės“ dainoms, kurias atliko vienas iš „Hiperbolės“ įkūrėjų – Viktoras Prapras, kartu dainavo visas Dainuvos slėnis. Laiko patikrinta muzika geba sujungti skirtingas klausytojų kartas.
Šeštadienio koncerto atmosferą kūrė televizijos laidų vedėjas Ignas Krupavičius. Pirmąjį kartą apsilankęs festivalyje, jis beveik dešimt metų ryto laidoje kalbindavo organizatorius. „Atrodo, kad viską apie „Purpurinį“ jau žinau“, – juokėsi jis.
Viena jautriausių festivalio akimirkų tapo aktoriui, režisieriui ir dainų kūrėjui Kostui Smoriginui skirtas „In memoriam“. Vaizdo ekrane buvo parodyta ištrauka iš paskutiniojo viešo kūrėjo pasirodymo, o dainą „Dangus tau dovanojo aukštį“ kartu dainavo visas Dainuvos slėnis.
„Buvo sunku sulaikyti ašaras. Viena tų akimirkų, kai tūkstantinė publika muziką pasitinka atsistojusi ir ne triukšmu, o tyla, atmintimi ir dėkingumu“, – įspūdžiais dalijasi festivalio organizatoriai.
Festivalyje tradiciškai prisimintas ir aktorius bei dainų kūrėjas Saulius Mykolaitis. Jo vardu pavadinta premija jaunajam kūrėjui šiemet įteikta jau keturioliktą kartą. Scenoje premiją atsiėmė alikėjas Džiugas Karoblis.
„Labai nustebau šią premiją gavęs. Visiškai nesitikėjau. Malonu, kai tavo kūrybinę kelionę kas nors pastebi ir ja pasidžiaugia“, – atsiėmęs premiją kalbėjo jaunasis dainininkas.
D.Karoblis prisipažino nelabai žinantis, kas yra dainuojamoji poezija. Jis pats dainų pagal poetų eilėraščius bent kol kas nedainuoja. „Nepasakyčiau, kad mano dainų tekstus galima vadinti poezija, – šypsojosi. – Bet stengiuosi kad jie būtų prasmingi“.
Vaikystėje daug Vytauto Kernagio dainų klausydavęs atlikėjas įsitikinęs, kad dainuojamosios poezijos žanras gyvuos tol, kol gyvuos poezija. „O poezija gyvuos tol, kol gyvuos kalba. Ypač jaunuosius kūrėjus kviečiu ją saugoti ir mylėti“, – kalbėjo S.Mykolaičio premijos laureatas.
Nors po trijų intensyvių dienų festivalio komanda dar gyvena maloniu nuovargiu, laiko ilgai ilsėtis nebus. Kitąmet „Purpurinis vakaras“ vyks 20-ąjį kartą, „Bardai LT“ jau dabar pradeda svarstyti, kuo jubiliejinis festivalis nustebins Anykščius ir jo ištikimą publiką. Festivalį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Anykščių rajono savivaldybė.





