Per ketverius nurodytus metus klaipėdietis fotografas A. Stubra sukūrė nuotraukų seriją „Kasdienybės šviesa“. Fotografijose – daugiausia Klaipėdos vaizdai, tarp kurių įsiterpia ir nuotraukos iš Palangos bei Nidos. Autorius kūrė tai, ką pats vadina „reportažu be įvykio“. Anot menotyrininko Tomo Pabedinsko, A. Stubros darbuose jungiasi, atrodytų, prieštaringi požiūriai į kūrybą ir nesuderinamos kūrybinės praktikos tendencijos.
Laikotarpis, kuriuo buvo sukurta albume pristatoma darbų serija, ir dalis fotografijų stiliaus bruožų A. Stubros kūrybą leidžia sieti su XX a. devintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijos kryptimi, kuriai apbrėžti menotyrininkė Agnė Narušytė suformulavo „nuobodulio estetikos“ sąvoką. Dalis įamžintų vaizdų atrodo buitiški ir nereikšmingi. Akimirkos fiksavimą A. Stubros fotografijose kartais keičia ilgesnės ekspozicijos, dėl judesio išsilieję objektai, o kartais – tiesiog jokio įvykio, jokio siužeto neužpildyti vaizdai. Aiškiai fotografijų estetikoje matomas „nuobodulys“ buvo būdas išreikšti gyvenimo monotoniją.
Perteikti vėlyvojo tarybinio Lietuvos istorijos laikotarpio sąstingį, fiksuoti be reiškmingų pokyčių tekantį kasdienybės laiką labiausiai tiko fotografija, kuri prasmingo veiksmo požiūriu atrodė tokia pat tuščia, kaip ir pats gyvenimas. Nesusitikę žmonių žvilgsniai, lankytojų nesulaukusios ar jų jau apleistos kavinės, tuščias dangus su vos matomais praskrendančiais paukščiais – neišsipildę įvykiai, kuriuos ateičiai išsaugojo A. Stubros fotografijos.
Ši ateitis, anot T. Pabedinsko, atėjo kaip tik dabar. „Šiandien į fotografo darbus ir dėl jų sukūrimo laiko, ir dėl autoriaus kūrybinio braižo įdomiausia žiūrėti kaip į tam tikro savito laikotarpio ženklą ir to laikotarpio sąlygotos fotografo asmeninės patirties išraišką. Nei anksčiau, nei vėliau, autorius teigia, nieko panašaus į „Kasdienybės šviesos“ seriją nekūręs“, – straipsnyje „Nepastebėtų įvykių fotografija“ rašo menotyrininkas.
Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžiui, fotografas baigė ir minėtą seriją – joje įamžintas laikotarpis nutolo į asmeninio gyvenimo praeitį ir šalies istoriją, o laisvės sąlygomis ankstesnės kritinės nuostatos ir jas perteikęs kūrybinis braižas nebeteko aiškaus taikinio ir prasmės.
Paroda veiks iki š. m. rugsėjo 29 d.
