Šioje bendrai su Baltarusijos Respublikos nacionaliniu istorijos muziejumi rengiamoje tarptautinėje parodoje pristatomas įdomus, greičiausiai XIV a. pab.–XV a. I p. Genujos meistrų, veikusių Krymo pusiasalyje, Kafos mieste (Krymo chanatas, dab. Feodosija, Krymas), sukurtas diržo segmentų rinkinys, turintis rytietiškos ornamentikos bruožų.
Užsienyje eksponuoja pirmą kartą
Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas teigė, kad stengiamasi kasmet sugrąžinti bent kuriam laikui kuo daugiau istorinių vertybių. Prieš metus buvo pristatoma paroda iš „Ermitažo“ rinkinių, dabar svečiuojasi Baltarusijos nacionalinis istorijos muziejus.
„Gal tai tik graži legenda, atsiradusi neseniai, kad tai Vytauto Didžiojo diržas, bet tai išskirtinis kūrinys“, – teigė V.Dolinskas, dėkodamas kolegoms iš Baltarusijos, suteikusiems galimybę šį diržą eksponuoti. Už Baltarusijos ribų šis diržas išvežtas pirmą kartą.
Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus direktorius Olegas Ryžkovas teigė, kad tai pirmasis toks didelis muziejaus projektas, kai į užsienį buvo išvežta tokia vertybė. Vytauto Didžiojo diržas yra vienas iš dviejų pačių vertingiausių šio muziejaus turimų vertybių.
„Tikrai neatsitiktinai diržas pirmą kartą eksponuojamas būtent Valdovų rūmuose. Šitie rūmai, šitos salės energetiškai dera su šituo eksponatu“, – teigė O.Ryžkovas.
11 plokštelių, sagtis ir kitos detalės
Gal tai tik graži legenda, atsiradusi neseniai, kad tai Vytauto Didžiojo diržas, bet tai išskirtinis kūrinys, – teigė V.Dolinskas.
Diržo segmentų rinkinį sudaro 11 apskritų plokštelių, sagtis, antgaliai ir du stačiakampiai apkalai. Visos diržo detalės pagamintos iš aukštos prabos sidabro, dauguma elementų paauksuota ir juodinta. Gotikinės sagties formos ir puošyba būdinga Lombardijos ir Venecijos meistrų mokyklai, o apskritos plokštelės liudija apie vietinę, tiurkišką įtaką.
Atkreiptinas dėmesys į paukščių ir basiliskų vaizdavimą plokštelėse. Šis toreutikos (meninio metalo apdirbimo) technikos kultūros paveldo paminklas yra unikali, viena brangiausių ir reikšmingiausių vertybių Baltarusijos Respublikos kultūros paveldo registre, jai suteiktas ypatingas statusas.
Rastas atsitiktinai vidury laukų
Diržas rastas 1990 m. su didžiuliu monetų lobiu Minsko srities Molodečno rajone, kaime simboliniu pavadinimu Litva. Pasak Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus Archeologijos rinkinio saugotojos, parodos koordinatorės Alesijos Arabej, lobis rastas tiesiog ariant lauką.
Jos teigimu, dabar sunku spręsti, kokia lobio dalis yra atgauta – didžioji ar mažesnioji. Bet yra žinoma, kad lobį sudarė du diržai, sidabrinės monetos ir pan. Šioje vietoje nėra buvę jokios pilies ar gyvenvietės. Spėjama, kad čia vyko mūšis, po kurio vertybės buvo paslėptos.
Diržo segmentų rinkinį sudaro 11 apskritų plokštelių, sagtis, antgaliai ir du stačiakampiai apkalai.
Daugiau kaip 10 metų diržas priklausė privatiems kolekcininkams. 2006 m. Baltarusijos valstybinio universiteto profesoriaus Valentino Riabcevičiaus dėka jis buvo perduotas valstybės nuosavybėn, o po metų pateko į Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinius.
Kiek žinoma Baltarusijos istorikams, antrasis diržas buvo parduotas aukcione Vakarų Europoje. Tačiau jie nėra jo matę, tad gali remtis tik kitų kolegų teiginiais, kad tai buvęs prabangesnis, galbūt moteriškas diržas.
Dėl priklausomybės Vytautui – legenda
Kai Baltarusijoje išlikęs diržas pateko į viešumą, atsirado daugybė spėlionių ir interpretacijų dėl jo kilmės bei priklausomybės. Dalis istorikų ir visuomenės veikėjų šią vertybę siejo su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmeniu, kūrė gražią istoriją apie Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gimusio chano Chadži Girėjaus 1428–1429 m. įteiktą dovaną Lietuvos valdovui.
Dalis istorikų ir visuomenės veikėjų šią vertybę siejo su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmeniu, kūrė gražią istoriją apie Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gimusio chano Chadži Girėjaus 1428–1429 m. įteiktą dovaną Lietuvos valdovui.
Motyvuodami stilistine diržo puošyba, ornamentika, datavimu ir tuo, kad tokio pobūdžio ir prabangos atributika galėjo priklausyti pasiturinčiam bei aukštas pareigas einančiam asmeniui, dalis istorikų iškėlė hipotezę, kad diržas galėjo priklausyti Lietuvos valdovui.
Pamažu įsitvirtino tradicija šį dirbinį vadinti Vytauto diržu. Tačiau jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, jog eksponuojama vertybė priklausė kunigaikščiui Vytautui, nėra. Negalima vienareikšmiškai ir užtikrintai sakyti, kad šis diržas mena šio Lietuvos valdovo laikus. Tačiau tai, be jokios abejonės, įdomus ir dėmesio vertas meno kūrinys, slepiantis daug neįmintų mįslių. Tikėtina, kad tolesni tyrimai bent truputį praskleis šios išskirtinės vertybės paslaptingumo šydą.
2015 m. balandžio 17–liepos 12 d. vykstanti paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“ yra puiki proga dar kartą prisiminti Lietuvos valstybingumo puoselėtoją ir ryškiausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Vytautą Didįjį.
