Svarbiausias P.Tatarnikovo amplua – knygų iliustravimas. Bendradarbiaudamas su baltarusiškomis ir vakarietiškomis leidyklomis (Urachhaus, Cideb Editrice, Grimm Press), jis yra iliustravęs savo kraštiečių – A.Butevichiaus, U.Yagoudziko, A.Kraucevičiaus, taip pat tokių pasaulinių klasikų, kaip W.Shakespeare‘as, H.C.Andersenas, R.L.Stevensonas, A.Dumas, broliai Grimmai, knygas.
Ryškiausias P.Tatarnikovo iliustracijų bruožas – poetiškumo ir subtilios ironijos dermė, galbūt todėl vienas svarbiausių jo „arkliukų“ yra pasakų ir legendų iliustravimas. Šiame žanre atsiskleidžia plačiausias dailininko naudojamų priemonių arsenalas. Vienoje kompozicijoje jis jungia laisvas, ekspromto sričiai priklausančias išraiškos priemones (tokias kaip nutekėjimai, sluoksnių persišvietimai ir persidengimai) ir moksliškai detalų, akademiškai nuodugnų studijavimą, dėmesį net mažiausiai detalei. P.Tatartnikovo iliustracijų personažai – įdėmiai žvelgiančiomis akimis į žiūrovą žvelgiantys, šiek tiek kampuotais judesiais judantys , bruegeliškas (baltarusių dailininkas, kaip ir jo pirmtakas, sėkmingai ir įtaigiai vaizdų pagalba pasakoja sudėtingiausius nutikimus) mizanscenas vaidinantys žmogeliai.
Lietuvių žiūrovams turėtų būti įdomu, kad autorius yra iliustravęs ne vieną ir su Lietuvos istorija susijusią baltarusių rašytojų ir istorikų parašytą knygą, kuriose detaliai atkurti (cituojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektus) tuometiniai peizažai ir žmonės (nuo XIV amžiaus lietuvių karių iki Vytauto Didžiojo).
Pirmą kartą Lietuvos ir Vilniaus publikai prisistatantis dailininkas atskleidžia du naujausius savo iliustracijų ciklus – vienas jų yra skirtas baltarusių, kitas – kinų liaudies pasakoms. Juose P.Tatarnikovas demonstruoja, kad puoselėdamas pačias geriausias baltarusių knygos meno tradicijas, jis jas sugeba universalizuoti, paversti suprantamas, aktualias kiekvienam ir, pasinaudodamas pasaulinio meno palikimu bei vertybėmis, pritaikyti globaliam skaitytojui žiūrovui.
