“Man šito nereikia,” – kalba mergina, atsakydama žurnalistams, ar jos nevilioja perspektyva tapti pop dainininke, – “man reikia to, ką gaunu koncertuose: publikos atliepio, šilumos... ir pačios muzikos!” Taigi, įvertinę balsingosios Lietuvos lenkaitės talentą gerbėjai gali būti įsitikinę: merginos ambicijos siekia toliau negu vienadienės šlovės triumfas, ji pratusi dainuoti iš širdies. Atlikėjos koncertuose neišgirsite nei vienos “politiškai teisingos” dainos, mergina parenka išskirtinius, įsijaustus, pilnus stiprių išgyvenimų ir vertingus kūrinius, teigiama pranešime spaudai.
Tokios yra ir Editos Piaf repertuaro dainos. Evelina klausėsi jų nuo pat vaikystės, kadangi mama buvo didelė prancūzų dainininkės gerbėja ir dalijosi žavinčiais garsais su dukra. Pamilusi muziką, Evelina pilnai pasinėrė į jos pasaulį ir sudainavo daugybę įvairiausių šedevrų. “Dainų dainelės”, “Golden Plate”, ,,Chantons a Vroclav“, “Eurovizijos” ir kituose konkursuose ji skynė laurus, atlikdama skirtingų stilių kūrinius – nuo džiazo standartų iki klasikos, tačiau Editos Piaf kūrybinis palikimas išliko esminė ir brangiausia inspiracija.
Šį kartą prancūziškieji chanson skambės ypatingai subtiliai, akompanuojant tiktai akordeonui ir fortepijonui. Abu solistei talkinantys instrumentininkai – nuolatiniai jos bendražygiai ir puikiai jaučiantys žanro aurą savo sričių meistrai. Pianistas Paulius Zdanavičius – profesionalus džiazo improvizuotojas, itin jautrus ir kūrybiškas akompaniatorius bei įdomus solistas, matyt, neatsitiktinai gimęs Lietuvos džiazo Mekoje Birštone. Nerijus Bakula – taip pat jau patyręs įvairių žanrų interpretuotojas, žinomas publikai kaip ansamblių “Chill Out”, “Rendez–vous” akordeonininkas, o taip pat dažnas tokių solisčių, kaip Eglė Sirvidytė, Rūta Švipaitė, Valentina Jaronskaja ir kt., scenos partneris.
Kovo 18–osios vakaras Šv. Kotrynos bažnyčioje – pasiilgusiems tauraus ir tikro muzikos garso, genialių Editos Piaf dainų ir nuoširdžios meninio bendravimo kibirkšties.
