Net pesimistiškiausių globalių prognozių akivaizdoje jis nuosekliai laikosi savo kurso: pristatyti įvairiais technologiniais kanalais sklindančias „e“ ženklu pažymėtos muzikos naujoves ir idėjas, kurias savo ruožtu skleidžia nenuilstamai eksperimentuojantys elektroninės muzikos gamintojai – institucijos ir visų pirma asmenybės. Būtent joms šių metų „Jaunoje muzikoje“ skiriamas ypatingas dėmesys.
Penkiuose festivalio koncertuose (balandžio 21–25 d.) Šiuolaikinio meno centre pasirodys įvairių Europos šalių garso menininkai, atlikėjai ir kompozitoriai, kurių nesaisto griežti stilistiniai rėmai (nuo džiazo ir alternatyviojo roko iki elektroakustinių improvizacijų, post-click&cut, minimal house, noise, post-noise stilistikos ir audiovizualinių performansų), technologiniai apribojimai (kai kurie jų specialiai kuria sau tinkamas priemones) ar tapatybės vientisumas (dažnas turi net po kelis sceninius pseudonimus ir vienu metu kuria nieko bendra tarpusavyje neturinčią produkciją). Individualios išraiškos laisvė ir individualiems poreikiams pritaikytos technologijos – tokia galėtų būti viena vyraujančių šių metų „Jaunos muzikos“ temų.
Dviejuose festivalio koncertuose – pirmajame ir paskutiniajame – pristatoma leidybinė kompanija „Raster-Noton“ (Vokietija) yra kaip tik viena iš tokių institucijų, kuriose susilieja naujausi meno ir mokslo laimėjimai su eksperimentais elektroninės muzikos, vizualiųjų menų ir dizaino srityje. Šiemet pažintį su šios kompanijos veikla pratęs danų atlikėjas Pixel (Jonas Egeskovas) su šių metų vasarį pasirodžiusiu albumu „The Drive“ (balandžio 21 d.) ir prancūzas Kan
Kitą daugeliui laisvai eksperimentuojančių menininkų itin patrauklų veiklos modelį siūlo lenkų atlikėjas Hubertas Napiórskis, įkūręs nepriklausomą įrašų kompaniją „Astipalea Records“ ir jos rėmuose plėtojantis įvairias savo muzikinės veiklos kryptis, pasivadinęs keliais skirtingais pseudonimais. Šįsyk Vilniuje jis koncertuos kaip Thaw – preparuotos, triukšmo, drone stiliaus ir konkrečiosios muzikos atlikėjas (balandžio 23 d.).
Patį pirmąjį festivalio vakarą (balandžio 21 d.) turėsime unikalią progą iš arti išvysti ir išgirsti visiškai naujo tipo XXI a. elektroninį muzikos instrumentą – 2005 m. Barselonos Pompeu Fabra universiteto Muzikos technologijų grupės pristatytą „Reactable“. Tai interaktyvus muzikos instrumentas žaismingu pavadinimu (jį galima versti ir kaip „reaguojantį stalą“, ir kaip „gebantį reaguoti“), kuriuo grojama panašiai kaip dėliojamos vaikiškos „kaladėlės“ ant žaidimų stalo. Tik „kaladėlės“ čia nepaprastos – tai apie 40 skirtingų sintezatoriaus modulių, kurie ima švytėti pastatyti ant skaidraus stalviršio-ekrano ir skleisti garsus, sąveikaudami su kitais ant stalviršio esančiais objektais.
Nepaklusnumą „laptopų diktatūrai“ jau antri metai „Jaunoje muzikoje“ demonstruoja ir lietuvių DIISSC orkestras, atlikimui naudojantis kompaktinių plokštelių grotuvus, laikmačius, savotiškas grafines partitūras bei kitokią low techniką, ir sakantis griežtą „ne!“ nešiojamųjų kompiuterių viešpatavimui ir giliamintiškam spoksojimui į kompiuterio ekraną.
Šiemet festivalyje orkestras pristatys naują programą „Zipped and reemixxed“ (balandžio 22 d.). Pasak vieno iš kolektyvo narių, kompozitoriaus Jono Jurkūno, „tai bus muzikinio paveldo nuo Bacho, Ravelio iki Cage’o, Stockhauseno, Reicho, Merzbow ir kitų klasikų įkvėpta muzikinė kelionė, pasibaigianti Madonnos ir Michaelo Jacksono idiomų dvikova“.
Tačiau turbūt labiausiai „žmogišku požiūriu į technologijas“ Europoje garsėja Amsterdame įsikūrusi institucija STEIM – Elektroinstrumentinės muzikos studija, keturis dešimtmečius skatinanti tiesioginių fizinių sąsajų kūrimą ir pelnydama pripažinimą kaip viena pažangiausių terpių naujoms gyvosios elektronikos koncepcijoms rastis. Su šios studijos kūrybinėse dirbtuvėse rezidavusių menininkų darbais „Jauna muzika“ supažindino jau prieš dvejus metus, o šiemet ji pristato projektą „We Love STEIM“ (balandžio 23 d.), skirtą studijos 40-mečiui. Jame dalyvausiantis kompozitorius ir balso menininkas Alexas Nowitzas (Vokietija) atliks savo kūrinius balsui ir gyvajai elektronikai, kurios rinkinį jis susikūrė pats iš STEIM programinės įrangos, kompiuterio ir dviejų „Wiimote“ valdiklių ir naudoja visuose savo vokaliniuose pasirodymuose.
Kitas projekto dalyvis – Vilniuje jau viešėjęs Byungjun Kwonas (Pietų Korėja) – „Jaunoje muzikoje“ atliks vieną naujesnių savo audiovizualinių kūrinių „Hypermetropia“, kuriame kameros ir projektoriaus pagalba garsas paverčiamas spalva ir šviesa.
Žmogaus balsas ir jo deriniai su elektronika – palyginti mažai „Jaunos muzikos“ ištyrinėta niša. Šiemet ją papildys pirmą kartą festivalyje dalyvaujantis, įvairiausių žanrų eksperimentų nesibaidantis choras „Brevis“ (meno vadovas ir dirigentas Gintautas Venislovas), kuris atliks trijų jaunų lietuvių kompozitorių Ugnės Giedraitytės, Laimos Jedenkutės ir Mariaus Salyno specialiai festivaliui sukurtas kompozicijas chorui ir elektronikai (balandžio 24 d.).
Kitame to paties vakaro projekte girdėsime lietuvių kilmės britų violončelinininko Antono Lukoszevieze inicijuotą programą.
Festivalį užbaigs vienas žymiausių Suomijoje (ir visoje Skandinavijoje) elektronikos duetų – „Pink Twins“ (balandžio 25 d.). Brolių Vesos ir Juhos Vehviläinenų kūryboje susipina muzikinė ir vizualinė kūryba, o jų darbo medžiaga – vaizdų, garsų ir pojūčių nuotrupos, suskaidomos į smulkiausias daleles ir surenkamos į ritmų ir triukšmų konstrukcijas. „Jaunoje muzikoje“ duetas žada atlikti improvizaciją naujausios savo kūrybos pagrindu.
