Įvairiose miesto scenose per savaitę pasirodys 45 autentiško folkloro kolektyvai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Slovakijos, Ukrainоs ir kitų šalių.
Buitinę dainuojamąją Tereko ir Grebeno kazokų kultūrą tradiciją festivalyje „Pokrovskije kolokola“ pristatys ansamblis „Čapura“ – Šiaurės Kaukazo muzikinio folkloro pavyzdys. Kiekviena jų daina atskleidžia vidinį moters-kazokės pasaulį, tikrąją liaudies išmintį ir rusiškos dvasios grožį.
Naudodamosi Šelkovskio rajono Červlionajos, Kudriukovskajos ir Grebenskajos kaimuose 1968–1969 m. padarytais įrašais, ansamblio „Čapura“ dalyvės praktiškai susipažino su unikaliomis Šiaurės Kaukazo Grebeno kazokių moterų „plonojo“ dainavimo tradicijomis. Grakštus aukštų skambių balsų skambėjimas stebina vaizduotę, skatina prisiminti išdidžias, stotingas kaimo gražuoles, pasipuošusias šilkinėmis kubelkomis ir sidabriniais „rinktiniais“ diržais. Lengvas daugiabalsių vestuvinių, lyrinių ir šokio dainų skambesys palaikomas aiškiai akcentuojamu ritmu, kurio svarba įtvirtinama grojant nacionaliniais mušamaisiais instrumentais: „tulumbu“, „kaukaziniu būgnu“, perimtais iš kaimyninių Kaukazo tautų.
Mušamųjų instrumentų įvaldymas – ypatingas menas, perduodamas atlikėjui su motinos pienu – profesionaliems muzikantams tenka repetuoti mėnesiais, kad pasiektų tokį meistriškumą. Vestuvinės ir laidotuvių apeigos, kazoko palydėtuvių į tarnybą apeigos, kalendorinės šventės – visose šiose apeigose Tereko kazokų tradicijoje vyrauja moteriškasis pradas. Kazokų šeimos buities kultūra visuomet turėjo didžiulę įtaką būsimojo kario, Tikėjimo ir Tėvynės gynėjo asmenybės formavimuisi.
Žmonių sąmonėje įsitvirtinęs kazoko – drąsaus, bebaimio kario, gimtosios žemės gynėjo, apdainuoto epuose ir dainose – įvaizdis. Kare išsiskyrimo metu didvyrio mintyse mylima, ištikimai laukianti jo grįžimo iš tolimų kraštų, skrupulingai sauganti namų židinio šilumą moteris-kazokė. Pirmose Kazokų kultūros fondo, vadovaujamo Jurijaus Čirkovo, folklorinėse-etnografinėse ekspedicijose į Šiaurės Kaukazo kazokų kaimus paaiškėjo unikalios moterų dainuojamosios-apeiginės medžiagos gausa. Būtent tada ir gimė idėja įsteigti jaunų moterų folkloro kolektyvą. 2008 m. Sankt Peterbuge Jurijus Čirkovas subūrė moterų folklorinį ansamblį „Čapura“.
Kazokiškos dainos ansamblis „Čapura“ džiugins klausytojus XII tarptautinio festivalio koncertuose „Gyvoji tradicija“ (spalio 11 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje), „Unikalios tradicijos“ (spalio 13 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje) ir kituose nepamirštamuose pasirodymuose.
Tarp festivalio rėmėjų – Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Bilietai parduodami Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasose ir čia. Festivalio programa – tinklalapyje.
