Po „Fluxus ministerijos“ stogu prieglobstį surado apie 200 nepriklausomų Vilniaus menininkų. Metus laiko pastate veiks dirbtuvės, repeticijų salės, svečių kambariai užsienio menininkams, parodų ir konferencijų salės, radijo studija bei vyno ir vandens baras „Ligoninė“. Apleistas namas menininkams atiduotas už dyką, jie teturės susimokėti už vandenį, elektrą ir kitus komunalinius mokesčius.
„Tokių idėjų kaip „Fluxus ministerijos“ įkūrimas atsiradimą lemia ekonominė situacija. Tačiau ne vien tai. Pasaulinė „Fluxus“ judėjimo sostinė XX amžiuje buvo Niujorkas. Įkurdami „Fluxus ministeriją“ siekiame, kad XXI-ojo amžiaus „Fluxus“ sostine taptų Vilnius“, – teigia projekto idėjinis vadas A. Zuokas.
Skeptikai galbūt ir vėl šaipysis iš buvusio Vilniaus mero iniciatyvos, tačiau šiame projekte kol kas yra daugiau pliusų nei minusų. Buvęs Sveikatos ministerijos pastatas jau kuris laikas pačiame Gedimino prospekto viduryje stovėjo apleistas. Dabar naujakuriai išsivalė šiukšles ir pastatą prikėlė naujam gyvenimui. Mokesčių mokėtojų pinigų projektas nereikalauja, o jaunieji menininkai turi galimybę kurti ir savo darbus pristatyti visuomenei. „Į „Fluxus ministeriją“ atsikeliantys menininkai įsipareigoja savo kūrybos rezultatus kas kiek laiko pristatyti kitiems kūrėjams ir visuomenei“, – primena A.Zuokas.
„Fluxus“ judėjimo atstovai – tai menininkai nebijantys eksperimentuoti, ieškoti kuo efektyvesnių būdų, kaip sujungti skirtingas menines technikas ir disciplinas, siekiantys sukurti atsitiktinumo efektą. Žymiausias lietuvis, „Fluxus“ judėjimo atstovas, be abejo – Jonas Mekas. Jo garbei „Fluxus ministerijoje“ įrengta erdvė – Jono Meko Fondo kino centras.
