Pasak E.Molinari, fotografija yra ypatingas įrankis, skirtas ne tik dokumentuoti faktus, bet ir kurti poetinę kalbą. „Sudėdamas vaizdus vieną ant kito fotografija naudojuosi tarsi akverele ir teptuku, taip išreikšdamas savo emocijas, sapnus, prisiminimus, nuotaikas, baimes“, – teigė menininkas.
Parodą „Kelias į Itakę“ autorius vadina fotografine esė, kuri yra sugrįžimas į savo pirmųjų gyvenimo metų aplinką: „Nuotraukose – išsvajotos žemės, Itakės, prarastos tėvynės eskizas: praleistas laikas, matyti ir išgyventi daiktai bei vietovės, niekuomet visiškai neišblėsusios emocijos.“
Ūkio sodybos ir laukai, vaikystės nuostabos ir baimės, romanų kambariai ir apnuogintos merginos bei gerai žinomos vietovės: migloti miesto bei nuostabių muziejų vaizdai – visa tai įsižiebia šviesų bei spalvų mirgėjime ir suteikia fotografijoms pasakų, geismų bei burtų skonį.
E.Molinari vietovės grindžiamos ne geografinėmis koordinatėmis pamatuojama erdve, o širdies geometrija, vaizdo poetiškumu ir projekcija intymume, pilname meilės, svajonių ir vaizdinių.
Paroda Kaune viešės iki liepos 3 dienos.
