1988–1991 metų nuotraukose užfiksuotos pabudusios ir kylančios tautos kelio į laisvę akimirkos – tai tik maža dalis fotomenininko Zenono Nekrošiaus (g. 1957) įspūdingo fotografijų archyvo, kuriame yra apie 8 300 vaizdų.
Parodoje rodomi originalūs sidabro druskų atspaudai, kuriuos fotografas padarė iškart po renginių, naktimis išryškinęs juosteles. Kita nuotraukų dalis – skaitmeninė spauda iš skenuotų fotojuostų.
1987 m. Zenonas Nekrošius priklausė Lietuvos fotomeno draugijai. Tuometinis leidyklos „Mintis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Romualdas Ozolas jos narius pakvietė išleisti fotografijų knygą apie Vilnių.
Fotografas prisimena, jog susitikimo metu R.Ozolas sulaukė skambučio iš Estijos. Kalbėjo ilgai, jam pasibaigus pasakė: „Vyrai, bręsta kova, verta kraujo“. Šie žodžiai įstrigo Z.Nekrošiui ir po metų, prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio judėjimui, jie lėmė apisprendimą fiksuoti visus įvykius.
1989–1994 m., dirbdamas fotožurnalistu pirmame valdžios necenzūruotame politikos savaitraštyje „Atgimimas“ (redaktorius R. Ozolas), Zenonas Nekrošius žinojo apie visus vykstančius mitingus, piketus, akcijas, koncertus ir minėjimus. Fiksuojant renginius, fotografui buvo svarbu pagauti atmosferą, nuotaiką ir dalyvavusius žmones.
Parodoje eksponuojami kadrai iš pirmųjų Sąjūdžio suvažiavimų, koncertų, Nepriklausomybės paskelbimo renginio bei mažiau rodyti vaizdai iš įvairių mitingų, Lietuvos laisvės palaikymo iniciatyvų, vakaronių. Parodos garso takelyje skamba 1988 m. rugpjūčio 23 dienos Sąjūdžio mitingo Vingio parke garsai.
„Laisvė man – daryti, ką noriu, važiuoti, kur noriu, elgtis, kaip noriu, ir reikšti savo nuomonę, jeigu noriu. Kai niekas nevaržo ir galiu pats pasirinkti. Dabar visos galimybės atviros. Ko daugiau žmogui reikia?“ – sako Zenonas Nekrošius.
Parodos kūrybinė komanda: autorius – Zenonas Nekrošius, kuratorė – Vykintė Stundytė-Pier, dizainerė – Ona Vėliūtė, garso įrašas: Vidmantas Kazlauskas, garso takelis: Paulius Ramonas.
