Iš Nyderlandų kilusi šokių mokytoja, savo gyvenimą pašventusi Vakarų Afrikos muzikos tradicijai, su europiečiais dalijasi tuo, ką pati perėmė iš savo vyro – visame pasaulyje garsaus Senegalo ir Malio muzikanto, djembe (afrikietiškas būgnas – aut.past.) meistro Mousse Drame – Tėvynės ir kultūros.
Sutuoktiniai gegužės 22–24 d. pirmą kartą viešės Lietuvoje, ves seminarus, koncertuos ir supažindins su muzikos bei šokio tradicijomis, kurios Vakarų Afrikoje vertinamos bei puoselėjamos šimtmečiais, Vakarų Europoje priimtos prieš kelis dešimtmečius, o Lietuvoje – kol kas dar naujiena.
– Rodos, kad Afrikos muzika kupina energijos ir džiaugsmo – ar taip yra iš tiesų? Ką reiškia muzika Vakarų Afrikos kultūroje?
– Muzika, dainos ir šokiai visuomet buvo svarbi Vakarų Afrikos kultūros dalis. Be tradicinių būgnų ritmų nepraeina nė vieno naujagimio pasveikinimas, nė vienų vestuvių šventimas ir nė vienos laidotuvės.
Kiekvienas įvykis lydimas ritmų, dainų ir šokių.
Muzikantai, dainininkai ir šokėjai yra tam tikra visuomenės kasta, vadinama griotais. Pirmą kartą istorijoje griotai paminėti 1200 m., bet žinoma, kad jų tradicija gyvavusi ir anksčiau.
Grioto vardas perduodamas iš kartos į kartą. Griotai – istorijų pasakotojai, jie žino ne tik žymių šalies žmonių, bet ir kiekvienos šeimos istoriją. Žinoma, muzikos, grojamos per laidotuves ir muzikos, grojamos gimus naujagimiui, švenčiant derliaus nuėmimą ar atvykstant šalies lyderiui, tikslai skiriasi, bet kiekvienas įvykis lydimas ritmų, dainų ir šokių.
– Kokia yra tradicinių muzikos ritmų reikšmė? Kokios progomis jie grojami?
– Įvardykite bet kurį įvykį ir jis turės savo ritmą, dainą ir šokį. Tai gali būti skirta derliaus nuėmimui, jaunoms merginoms, senoliams, žvejams, kūdikio gimimui, vestuvėms ir taip toliau. Ritmai grojami paminėti šventę, padrąsinti, suteikti jėgų ar kažką pranešti. Kaimuose grojamų ritmų tradiciją išlaiko nacionaliniai baletai ( Vakarų Afrikos muzikos ir šokių kolektyvai– aut. past.), miestuose tradiciniai ritmai integruojami į populiariąją muziką.
– Ar kiekvienas šokis, kiekvienas judesys turi savo reikšmę?
Šokis ir ritmas glaudžiai susiję: nešokama be būgnų grojamo ritmo ir priešingai – negrojama be šokėjų.
– Šokis ir ritmas glaudžiai susiję: nešokama be būgnų grojamo ritmo ir priešingai – negrojama be šokėjų. Kiekvienam ritmui priskiriami tam tikri tradiciniai judesiai su konkrečia reikšme, tačiau šiais laikais nacionaliniuose baletuosejie derinami su autorine choreografija. Šokėjas privalo išmanyti konkretiems ritmams priskiriamus judesius, tačiau visuomet turi erdvės kūrybai.
– Ar įmanoma europiečiams perprasti Vakarų Afrikos muzikos tradiciją ir išmokti groti bei šokti afrikietišką muziką bei šokius? Gal mums tai pakankamai sudėtinga – juk ši muzika neužkoduota mūsų genuose?
– Su genais tai neturi nieko bendra – greičiau su tuo, kaip augote. Lengviau, jei gyvenimas kupinas muzikos ir ritmo. Jei būsite atviras, atidaus žvilgsnio, kantrus ir džiaugsmingas – tikrai galite pasiekti daug. Mokytis groti būgnais ir šokti nereiškia vien tik mokytis ritmo ir judesių. Tai kalbos mokymasis. Neišmoksite to per savaitę, tokios studijos trunka metų metais ir tik tuomet išmanysite Gvinėjos ar Senegalo šokius ir vis vien dar liks Dramblio Kaulo kranto, Malio, Burkina Faso šokiai... Tačiau atvirumas, akylas stebėjimas ir atidus klausymasis – toks lengvesnis raktas europiečiams perprasti Vakarų Afrikos muzikos kultūrą.
– Gegužės 22–24 d. pirmą kartą viešėsite Lietuvoje. Ką parodysite ir ko išmokysite lietuvius?
– Tikimės, kad lietuviai noriai leisis į Vakarų Afrikos su dinamiškais ritmais bei šokiais patirtį. Ir jausmas bus toks geras, tarsi visi būtume savo namuose.
