Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Geriausią Biblijos vertimą jau turime

Biblija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Ramunas_Mizgiris
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Kas sekundę pasaulyje išleidžiama viena Biblija. Tai – skaitomiausia knyga, dažniausiai atsiverčiama, ieškant paguodos ar pametus gyvenimo prasmę. Biblijos leidyba lietuvių kalba rūpinasi Lietuvos Biblijos draugija (LBD). Šiemet ji mini veiklos dvidešimtmetį.

„Ta proga šeštadienį Vilniaus universiteto Auloje 11–13 val. vyks jubiliejui skirta konferencija, o Šv. Jonų bažnyčioje 15 val. – ekumeninės padėkos pamaldos. Bendrai maldai susirinks Bažnyčių-steigėjų dvasininkai ir nariai, giedos keli chorai. Maloniai kviečiame“, – ragino LBD prezidentas, Kryžių kalno vienuolyno vyresniojo (gvardijono) pareigas einantis kunigas Ramūnas Mizgiris OFM.

– Lietuvos Biblijos draugija (LBD) švenčia 20-metį. Ką reiškia ši sukaktis Bažnyčiai ir tikintiesiems?

– LBD neegzistavo iki Antrojo pasaulinio karo, nebuvo ir gerų lietuviškų Biblijos vertimų iš originalo – hebrajų, aramėjų ir graikų – kalbų. Todėl draugijos įsteigimas 1992 metais buvo išties šis tas naujo Lietuvos krikščionių gyvenime.

Kita vertus, skirtingų Lietuvos bažnyčių tikintieji, įsteigdami LBD, nesukūrė kažko visiškai naujo ir negirdėto krikščioniškajame pasaulyje. Pirmąją Biblijos draugiją įkūrė britai dar 1804 metais. Mes tik įsijungėme į didžiulę Jungtinių Biblijos draugijų šeimą, kurią šiuo metu sudaro 145 Biblijos draugijos visame pasaulyje.

Mes siekiame vieno – parengti tinkamą lietuvišką Biblijos vertimą ir jį padaryti prieinamą kiekvienam tikinčiam ar dar Dievo ieškančiam žmogui.

Prieš 20 metų niekam nekilo klausimas, ar tokia draugija Lietuvoje reikalinga. Rasti Šventąjį Raštą lietuvių kalba buvo sudėtinga ne tik Sovietų Sąjungos laikas, bet ir pirmaisiais Atgimimo metais. Pamenu, kokia džiugi diena buvo, kai 1986 metais kaimynystėje gyvenanti liuteronų šeima paskolino man paskaityti Naująjį Testamentą. Todėl 1992 metais aštuonios krikščionių Bažnyčios – Baptistų, Liuteronų, Reformatų, Sekmininkų, Romos Katalikų, Sentikių, Septintosios Dienos Adventistų ir Stačiatikių – sujungė savo jėgas ir įsteigė LBD, kad Dievo žodis taptų pasiekiamas kiekvienam lietuviškai skaitančiam žmogui.

Išties Biblija nėra tik viena iš daugelių gerų knygų, tai – knygų knyga (graikų k. ta biblia reiškia knygos), dieviškasis Apreiškimas, iš kurio sužinome, kas yra Dievas ir kas žmogus, randame pamatinių gyvenimo tiesų, ant kurių ir buvo statomas mūsų Vakarų pasaulis.

Mes siekiame vieno – parengti tinkamą lietuvišką Biblijos vertimą ir jį padaryti prieinamą kiekvienam tikinčiam ar dar Dievo ieškančiam žmogui. Taip pat toliau tiksliname dabartinį Biblijos vertimą, ieškome optimaliausio formato, atsiliepiame į specifinius prašymus, pavyzdžiui, Biblija Brailio raštu silpnaregiams, leidžiame kitas knygas, susijusias su biblinėmis temomis.

– Per visą Biblijos draugijos veiklos laiką Lietuvoje išleista apie 60–65 tūkst. Šventojo Rašto knygų, o atskirai Naujojo Testamento – dar kelis kartus daugiau. Knygos įvairaus formato, šrifto, įrišimo. Kas šiandien yra Biblijos skaitytojas? Ko jis ieško šioje knygoje?

– Sunku pasakyti, kaip pasiskirstė šie Švento Rašto egzempliorių tūkstančiai pagal žmonių amžių. Skirtingi amžių tarpsniai, gyvenimo įvykiai kelia skirtingus klausimus. Biblija yra tokia knyga, kurią, kad ir kiek kartų skaitytum, kiekvieną kartą vis kažką naujo išgirsti, atrandi savo gyvenimo takui šviesos (plg. Ps 119, 105).

– Žmogui „nušvitimai“ dažniausiai nutinka po tam tikrų gyvenimo sukrėtimų, ligų, netekčių. Kodėl būtent tada Biblijoje ieškome paguodos?

– Todėl, kad žmogus dažniausia tik tada suvokia savo egzistencijos ribotumą ir susimąsto. Gręžtis  į Viešpatį ir skaityti Bibliją tolygu skęstančiam griebtis šiaudo? Galbūt. Tačiau Dievo keliai nežinomi: kas pasaulio akimis žiūrint gali atrodyti šiaudu – raidžių kombinacija, sudaranti iš pirmo žvilgsnio paprasčiausius žodžius, – tas Dievo Dvasiai tampa galimybe per tuos žodžius įžengti į tikėjimui atvertą žmogaus širdį.

– Pirmasis Bibliją į lietuvių kalbą išvertė (1579–1590) Jonas Bretkūnas. Kiek nuo to laiko pasikeitė Biblijos vertimas? Kaip matuojamas Biblijos vertimas, koks jis turi būti?

– Nuo to laiko pasikeitė ne tik Biblijos vertimas, bet ir mūsų gimtoji kalba. Be to, dabartinė LBD Biblija versta tiesiogiai iš originalo kalbų: Senąjį Testamentą vertė prel. prof. Antanas Rubšys, Naująjį Testamentą – kun. Česlovas Kavaliauskas.

Verčiama atsižvelgiant į du pagrindinius dalykus – ištikimybę originaliam tekstui ir aiškumą dabar skaitančiam žmogui. Šią pusiausvyrą nėra lengva išlaikyti, nes verčiama iš tekstų, kurie buvo užrašyti prieš du ar net tris tūkstančius metų. Kai kurie posakiai šiuolaikiniam žmogui yra nesuprantami. Ką daryti? Pasitaiko net keli vertimo variantai – pažodinis ir pritaikytas dabarčiai. Kai kada yra naudojamos išnašos, kurios paaiškina tų žodžių ar posakių prasmę.

Lietuvos Biblijos draugija 1999 metais išleido pirmąją Biblijos laidą, likdama ištikima originaliam tekstui. Žinoma, iškart tobulai išleisti tokią knygą be klaidų, sakyčiau, nežymių, neįmanoma. Dažniausia tai stiliaus, gramatinės, o kartais ir prasmės klaidos. Todėl kas kelerius metus išleidžiame to paties 1999 metų leidinio pataisytą leidimą. Tačiau, kaip minėjau, esmė nebesikeičia. Todėl išties dabar turime geriausią Biblijos variantą lietuvių kalba.

– Šventąjį raštą esate dovanoję bibliotekoms, vaikų ir senelių globos namuose gyvenantiesiems, vėžiu segantiems vaikams, moterų centrams, kalėjimams – ar tokiose vietose skaityti Bibliją populiaru?

– Keletą metų Pravieniškių kalėjime teko lankyti nuteistuosius iki gyvos galvos. Pirmoji nuostaba, kurią patyriau, kad tie vyrai, belangėje prasėdėję jau 13 ar 16 metų, buvo šviesaus veido. Aš jų klausiau, kas palaiko tą viltį ir vidinę šviesą? Jie sakė, kad tikėjimas: „Kasdien meldžiamės ir skaitome Bibliją.“

Išgirdau nuostabių liudijimų, kaip pirmaisiais kalinimo metais, dar sėdėdami Lukiškių kalėjime, jie skirtingais keliais prisilietė prie Dievo žodžio, atrado išgelbėtoją Jėzų Kristų. Bendraudamas su jais regėjau jų vidinę laisvę, kurios dažnai neturi laisvėje gyvenantys žmonės. Kaliniams Biblija ir reiškia laisvę.

– „Biblija – jėga“, „Žaisk ir pažink Bibliją“, „Biblijos nuotykis“ – šie draugijos projektų pavadinimai skamba patraukliai. Vadinasi, Biblija irgi gali būti nuotykis, žaidimas? Kaip sekasi sudominti moksleivius, jaunimą Šventuoju raštu?

– Biblija sudaryta iš įvairių literatūrinių žanrų, pilna gyvybės, nuotykių, dramų, atradimų ir netekčių. Kiekvieną jos puslapį galima perteikti iliustracijomis, kurti vaidybines scenas, rengti įvairiomis temomis konkursus, viktorinas. Biblija yra gyvenimas – joje  randame visko. Svarbu mokėti perteikti jaunimui Bibliją – Dievo laišką žmogui – suprantamu būdu, gyvybingai.

Sunku pasakyti, ar ta pasėta Dievo žodžio sėkla ateity duos vaisių, ar ji nebus užgožta pasaulio rūpesčių, klaidingų filosofijų. Tačiau viltis yra, nes tenka sutikti žmonių, kurie jaunystėje paliesti Dievo žodžio, užaugo tikrais žmonėmis, sukūrė tvirtas šeimas, gyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie namuose turi Bibliją, tačiau nėra jos atsivertę, manydami, kad ją skaityti labai sudėtinga? Patarkite, nuo ko pradėti, kaip „perkąsti“ sistemą?

– Išties kai kurie Senojo Testamento puslapiai pradedančiajam gali būti suklupimo akmeniu – sunkūs, gal net atgrasūs. Neišsigąskite, jei pradžioje ko nors nesuprasite – skaitykite toliau.

Galima ir ne nuo pradžių, pavyzdžiui, pirmiau Naująjį, o po to Senąjį Testamentą ar nuo bet kurio puslapio. Kiekviena Biblijos knyga yra susieta su savimi, bet tuo pačiu ir atskira knyga, naujas pasakojimas.

Apie Bibliją skaičių kalba

* Knyga leidžiama didžiausiu tiražu. Per dieną Biblijos tiražą sudaro 32 876 knygos. Vien XX a. išleistų Biblijų kiekis skaičiuojamas dešimtimis milijardų.

* Biblija išversta į daugiau kaip 2036  pasaulio kalbas ir tarmes.
Biblija stebina kiekvieną skaitytoją savo literatūrinių žanrų įvairovę, tai: istorinė kronika (Karalių knygos), lyrika ir poezija (Giesmių giesmė, Psalmynas), patarlės  (Saliamono ir Ekl.), biografijos (Evangelija), dienoraščiai (Dienynai, Apaštalų apreiškimai), alegorija (Atvirumo pranašystės, Pranašų knyga), įstatymai (Levito, Skaičių) ir kt.

* Bibliją sudarančios knygos buvo rašomos nuo XV a. pr. Kr. iki  1 a. po Kr., tai yra 1600 metų.

* Bibliją rašė daugiau nei 40 autorių, kurie gyveno skirtinguose laikotarpiuose, turėjo skirtingą išsilavinimą ir skirtingą socialinę padėtį,  buvo įvairių tautybių ir skirtingų kultūrinių tradicijų.

* Pirmoji spaudos išradėjo Gutenbergo išspausdinta knyga buvo lotyniškoji „Biblia Vulgata“ 1450 m.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau