2026-09-28 13:02

Kokias paslaptis atskleis nauja Antano Gudaičio paroda Šliūpo muziejuje?

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje spalio 9 d. 17 val. bus pristatoma nauja paroda „Antanas Gudaitis. Vasaros dirbtuvė“. Lankytojai išvys vieno žymiausių XX a. lietuvių tapytojų kūrinius iš Antano Gudaičio kūrybos fondo, kai kurie bus rodomi viešai pirmą kartą. Parodą papildys akimirkos iš menininko kūrybinio gyvenimo, kurias užfiksavo Algimantas Kunčius.
google Sekite 15min Google
Antanas Gudaitis. „Moteris kopose“. 1963 m.
Antanas Gudaitis. „Moteris kopose“. 1963 m. / Jono Šliūpo muziejaus nuotr.

Menininkas, pakeitęs lietuvių tapybą

Antanas Gudaitis – viena ryškiausių XX a. Lietuvos dailės figūrų, kurios kūryba reikšmingai prisidėjo prie moderniosios lietuvių tapybos formavimosi. 1929–1933 m. studijuodamas Paryžiuje jis susipažino su modernizmo idėjomis, o grįžęs į Lietuvą kartu su kitais jaunais menininkais ėmėsi keisti tuometinį dailės lauką.

1932 m. jis kartu su Antanu Samuoliu, Viktoru Vizgirda ir Juozu Mikėnu sukūrė lietuvių moderniojo meno parodą ir ją lydėjusį leidinį „Ars“. Tai tapo pagrindu to paties pavadinimo menininkų grupei, kurios veikla reikšmingai prisidėjo prie moderniojo meno judėjimo Lietuvoje.

Asmeninio albumo nuotr./A. Gudaičio Palangos dirbtuvė.1975
Asmeninio albumo nuotr./A. Gudaičio Palangos dirbtuvė.1975

A. Gudaičio kūryba per kelis dešimtmečius nuolat keitėsi, tačiau joje išliko smalsumas ir atvirumas aplinkai. Dailininką domino ne tik tapyba, bet ir literatūra, muzika, teatras, liaudies menas. Jo kūriniuose susitinka peizažai, portretai, natiurmortai ir figūrinės kompozicijos, o vėlesniuose darbuose vis daugiau atsiranda simbolinių ir alegorinių motyvų. Parodoje lankytojas galės pamatyti skirtingų laikotarpių dailininko tapybą ir piešinius, atskleidžiančius šį įvairialypį kūrybos kelią. Kai kurie iš jų bus rodomi viešai pirmą kartą.

Palanga – vasaros kūrybos ir susitikimų vieta

A. Gudaičio gyvenime ypatingą vietą užėmė Palanga. 1959 m. jo šeima čia įsigijo nedidelį medinį vasarnamį, kuriame dailininkas įsirengė vasaros dirbtuvę. Palangoje jis kasmet praleisdavo po keturis ar penkis mėnesius, o pajūris tapo atspirties tašku kelionėms po Žemaitiją. Dailininkas lankydavosi miesteliuose ir kaimuose, apžiūrėdavo koplyčias bei kapines, susitikdavo su liaudies meistrais ir kitais menininkais. Šios patirtys atsispindėjo jo kūryboje – Palangos ir Žemaitijos kraštovaizdžiai, gamta, žmonės ir aplinka tapo svarbiais kūrybos impulsais.

Tačiau A. Gudaičio vasaros buvo skirtos ne vien tapybai. Jo namai Palangoje tapo susitikimų vieta čia vasarojantiems menininkams, o greta įsikūrusių Gudaičių, Dvarionų ir Uogintų šeimų sodybos sudarė savotišką vasaros kūrybinę bendruomenę. Būtent šį platesnį A. Gudaičio vasaros pasaulį siekiama atskleisti parodoje.

Asmeninio albumo nuotr./A. Kunčius. B. Dvarionas ir A. Gudaitis lošia kortomis. 1966
Asmeninio albumo nuotr./A. Kunčius. B. Dvarionas ir A. Gudaitis lošia kortomis. 1966

Kuratorė Algė Gudaitytė pasakoja: „Parodos pavadinimas „Vasaros dirbtuvė“ šiuo atveju nereiškia, kad parodoje atkursime Gudaičio dirbtuvės Palangoje erdvę. Šis pavadinimas simboliškai kalba apie vasaros laiką, kuris Gudaičiui buvo turtingas ne tik kūryba, bet ir bendravimu su vasarojančiais kolegomis ir bičiuliais, kelionėmis po Žemaitiją ir Liepoją, įspūdingais teatralizuotais gimtadienių šventimais. Tai buvo laikas, beveik penki mėnesiai kasmet nuo pat 1959 m., kai pajūrio gamta, Žemaitijos gamta ir žemaičių liaudies menas buvo vieni iš svarbiausių kūrybos įkvėpimų. Kartu tai buvo lėtas, sodrus, tankus ir tirštas vasaros metas su šeima. Visa tai atsispindi parodoje eksponuojamuose piešiniuose ir tapybos darbuose bei Algimanto Kunčiaus fotografijose ir filmuotoje medžiagoje.“

Nuo „Ars“ iki Palangos: parodą lydės susitikimai ir edukacijos

Parodos lankytojų lauks ir lydimųjų renginių programa, kviesianti į A. Gudaičio kūrybą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Ekskursijoje ir pokalbyje su parodos kuratore, menotyrininke Alge Gudaityte bus aptariama liaudies meno įtaka A. Gudaičio kartos menininkams, jo kūrybos kelias ir grupės „Ars“ reikšmė Lietuvos moderniojoje tapyboje. Dailėtyrininkė dr. Aleksandra Aleksandravičiūtė pasakos, kaip A. Gudaitis liaudies meno tradiciją susiejo su Paryžiaus modernizmo mokykla ir kaip susiformavo išskirtinė jo plastikos kalba.

Asmeninio albumo nuotr./A. Gudaitis. Piešinys su pašiurpusiu paukščiuku. 1988
Asmeninio albumo nuotr./A. Gudaitis. Piešinys su pašiurpusiu paukščiuku. 1988

Atskiras susitikimas bus skirtas A. Gudaičio gyvenimui ir kūrybai Palangoje. Apie dailininko pasaulį pajūryje, keliones po Žemaitiją, grybavimą Kuršių nerijoje, susitikimus su menininkais, šventes ir išlikusius prisiminimus pasakos dailininko šeimos nariai, draugai, kolegos.

Jaunesni parodos lankytojai ir šeimos bus kviečiami į kūrybines edukacijas, kuriose bus galima mokytis eskizuoti, kurti zoomorfinius portretus ir iš arčiau susipažinti su A. Gudaičio kūryba.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.