Dalia Kairaitytė apie kūrinį:
„Trys panegirikos pagal Motiejų Kazimierą Sarbievijų“ buvo sukurtos ansamblio „Vilniaus arsenalas“ užsakymu. Kūrinį sudaro trys dalys, atliekamos be pertraukos.
Trys panegirikos – tai santūriai muzikinėmis priemonėmis teatralizuota kompozicija, skirta kamerinei scenai. Svarbiausi kūrinio veikėjai yra Karalius, Dorybė ir Žiogas. Trys kontrastingos kūrinio dalys yra tarsi trys to paties „spektaklio“ scenos. Kontrastas išgaunamas keičiant faktūros užpildymo būdus bei instrumentų tembrines kombinacijas. I dalis „Karaliui“ šlovina valdovo pergales ir Tėvynės meilę; II dalis „Dorybei“ – tai etinių vertybių išaukštinimas; III dalis „Žiogui“ – tarsi gamtos ir laikinumo alegorinis paveikslas.
PROGRAMA
Jiří Antonín Benda
Trio E-dur
1. Moderato 2. Largo 3. Allegro
Georg Philipp Telemann
Kantata „Weiche, Lust und Fröhlichkeit“, TVWV 1: 1536
1. Aria 2. Recitativo 3. Aria (Vivace) 4. Recitativo 5. Aria (Allegro)
Domenico Cimarosa
Koncertas fleitai, altui ir klavesinui G-dur
1. Allegro 2. Largo 3. Rondo. Allegretto ma non tanto
Dalia Kairaitytė
„Trys panegirikos pagal Motiejų Kazimierą Sarbievijų“ balsui, fleitai, altui ir klavesinui (2013)
I d. Karaliui – II d. Dorybei – III d. Žiogui
Wolfgang Amadeus Mozart
Fragmentai iš operos „Don Žuanas“:
Uvertiūra
Cerlinos arija „Batti, batti o bel Masetto“
Arija „Chi sa, chi sa, qual sia“ iš operos „Geraširdė šykštuolė“
Rengėjas VšĮ STUDIJA „VILNIAUS ARSENALAS“. Koncerto partneris – Lietuvos dailės muziejus. Bilietų platintojas – bilietai.lt. Informaciniai rėmėjai – LR Lietuvos radijas, radijo stotis „Klasika“, naujienų portalas ir dienraštis 15min.lt, Vilniaus turizmo informacijos centras.
Daugiau informacijos:
VšĮ STUDIJOS „VILNIAUS ARSENALAS" direktorius, kamerinio ansamblio "Vilniaus arsenalas" vadovas Rolandas Romoslauskas, mob. tel. +370 699 27014, el. p. rromosla@hotmail.com
Ansamblis „Vilniaus arsenalas“
1986 m. susibūręs ansamblis aktyvią koncertinę veiklą pradėjo po metų, atidarius Taikomosios dailės muziejų Vilniuje. Čia ansamblio rengiami koncertai tapo tradiciniai, o ansamblio pavadinimas buvo susietas su muziejaus patalpomis, kuriose XVI–XVII a. buvo laikomi ginklai.
Ansamblio repertuaras, kurio pagrindą iš pradžių sudarė XVII–XVIII a. kamerinė muzika, ilgainiui plėtėsi, įtraukiant įvairių epochų kūrinius nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų. 1998 m. „Vilniaus arsenalas“ įrašė pirmą kompaktinę plokštelę „Muzika Lietuvos dailės muziejaus galerijose“. Pastaruoju metu ansamblis vis dažniau pasirodo šiuolaikiniame amplua, didesnį dėmesį skirdamas XX–XXI a. autoriams. „Vilniaus arsenalui“ ypač reikšminga šiuolaikinė lietuvių muzika, jo iniciatyva gimsta nauji kūriniai. Nuo 2001 m. ansamblio pradėtas kūrybinis bendradarbiavimas su iškiliausiais nūdienos Lietuvos kompozitoriais O. Balakausku, F. Bajoru, A. Martinaičiu, T. Makačinu, V. Bartuliu, J. Juozapaičiu, M. Urbaičiu, Z. Bružaite, L. Narvilaite ir kitais tęsiasi iki šiol. Nuo 2001 m. ansamblis inicijavo ir atliko daugiau kaip 50 lietuvių kompozitorių premjerų.
2006 m. „Vilniaus arsenalas“ pradėjo įrašinėti kompaktinių plokštelių ciklą „Erdvės ir laiko atspindžiai“, skirtą šiuolaikinei lietuvių kompozitorių kūrybai. 2006–2011 m. išleistos keturios kompaktinės plokštelės su ansamblio inicijuotais šiuolaikinių lietuvių autorių vokaliniais ciklais ir instrumentine muzika, sukurta 2001–2010 m. (įrašyti 25 kūriniai).
Ansamblis aktyviai koncertuoja ir yra surengęs daugiau kaip 1000 koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Dalyvavo Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo laidų įrašuose.
Kolektyvas yra daugelio tęstinių projektų, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivalių dalyvis. Nuo 1999 m. ansamblis beveik kasmet kviečiamas į Pažaislio muzikos festivalį, surengė koncertų šiuolaikinės muzikos festivaliuose „Muzikos ruduo“ (2002, 2005), „Marių klavyrai“ (2006), „Iš arti“ (2003, 2006, 2009, 2014), „Permainų muzika“ (2009), „Jauna muzika“ (2014), 2007 m. dalyvavo Rheinsbergo naujosios muzikos festivalyje „Rheinsberger Pfingstwerkstatt Neue Musik“ (Vokietija). Ansamblis muzikavo Lietuvos muzikų rėmimo fondo koncertų cikle „Alma Mater Musicalis“, Lietuvos muzikų sąjungos labdaros koncertuose-maratonuose „Didysis muzikų paradas“, Piligrimų kelio programoje „Ave Maria“ (2000), surengė pasirodymų įvairiuose barokinės muzikos ir kultūros paveldui skirtuose projektuose. Nuo 1998 m. „Vilniaus arsenalas“ įgyvendino nemažai kultūrinių projektų, skirtų muzikos ir kitų menų sąveikoms.
Ansamblio „Vilniaus arsenalas“ atlikėjai
LAIMA ŠULSKUTĖ (fleita)
L. Šulskutė yra viena kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ įkūrėjų ir ansamblyje groja nuo pat įkūrimo. Mokėsi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Po studijų pradėjo aktyvią koncertinę veiklą, paruošė daug koncertinių programų: solo rečitalių, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos su įvairiais kameriniais ansambliais ir kt.
Kaip solistė koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais; grojo su M. K. Čiurlionio kvartetu, Vilniaus naujosios muzikos ansambliu, pianistais A. Paley, A. Staškumi, S. Okruško, A. Vasiliausku ir kt. Su kamerinės muzikos koncertais lankėsi Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Estijoje, Latvijoje ir kt. Dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje, Anglijoje, Belgijoje, Čekijoje, Ukrainoje.
L. Šulskutė aktyviai propaguoja šiuolaikinę lietuvių kompozitorių muziką, yra daugelio kūrinių pirmoji atlikėja. Dėsto Vilniaus konservatorijoje, parengė nemažai fleitininkų, kurie groja įvairiuose orkestruose ir dirba pedagoginį darbą.
ROLANDAS ROMOSLAUSKAS (altas)
R. Romoslauskas yra vienas kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ įkūrėjų ir vadovas, vadovauja viešajai įstaigai studijai „Vilniaus arsenalas“. Baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą, studijavo Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Aktyviai koncertuoti pradėjo iškart po studijų, parengė nemažai solo programų. Kaip solistas koncertavo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais, dalyvavo tarptautiniuose kameriniuose festivaliuose Liuksemburge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, surengė solinių koncertų Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, tame tarpe su pianistu Alexandru Paley (JAV). 2006 m. su Pasaulio filharmonijos orkestru koncertavo Paryžiuje ir Reimse, 2007 m. – kamerinės muzikos festivalyje Ričmonde (JAV).
R. Romoslauskas jau daug metų groja Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre (LVSO), yra šio kolektyvo altų grupės koncertmeisteris. Su orkestru koncertavo Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Estijoje, Latvijoje ir kt.
2014 m. kovą Vilniaus kongresų rūmuose, minint R. Romoslausko kūrybinės veiklos 30-ies metų jubiliejų, jis solo griežė su LVSO, atliko Z. Bružaitės Koncertą altui ir simfoniniam orkestrui „Pabudimas“ (2014). Šį kūrinį altininkas griežė ir 2014 m. spalį XXV tarptautiniame festivalyje „Kiev Music Fest“ su Ukrainos nacionalinės filharmonijos akademiniu simfoniniu orkestru Ukrainos nacionalinėje filharmonijoje, 2014 m. lapkričio mėn. festivalyje „Iš Arti“ su LVSO.
R. Romoslausko solinės muzikos repertuarą sudaro įvairi muzika nuo senų epochų autorių iki XX a. kompozitorių kūrinių. Atlikėjas ypatingą dėmesį skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai. 2001, 2002, 2005, 2007, 2009, 2013 m. paruošė naujas solines programas (jose skambėjo ir lietuviškos premjeros, inicijuota 11 naujų kūrinių altui ir fortepijonui, koncertas altui ir simfoniniam orkestrui).
SERGEJUS OKRUŠKO (klavesinas)
Nuo 2000 m. S. Okruško yra kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ narys. Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, studijavo Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Yra M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatas. Koncertuoja kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys, dažnai groja Lietuvoje, ir už jos ribų.
Pianisto soliniame repertuare – įvairių epochų kompozitorių kūriniai. Ypatingą dėmesį atlikėjas skiria šiuolaikinei muzikai, kurią skambina ir klavesinu. Didelio susidomėjimo sulaukė pianisto atliktas ir į kompaktinę plokštelę įrašytas XX a. šedevras – P. Hindemitho „Ludus tonalis“. S. Okruško – aktyvus lietuvių kompozitorių kūrybos propaguotojas, dažnai pirmasis naujų kūrinių atlikėjas, kasmet parengiantis po keletą premjerų. Pianistas bendradarbiauja su solistais bei instrumentininkais (dainininkais R. Maciūte ir A. Mizrahi (JAV), klarnetininku A. Budriu, perkusininku P. Giunteriu, marimbininke L. Maxey (JAV), violončelininku M. Drobinskiu (Prancūzija), kameriniais ansambliais („Sostinės trio“, „M. K. Čiurlionio kvartetas“), orkestrais (Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos bei Šv. Kristoforo kameriniai orkestrai).
Dalyvavo įvairiuose muzikos renginiuose – tai šiuolaikinės ir naujosios muzikos festivaliai „Gaida“, „Versija 2-7“, „Balsas“, įvairūs festivaliai: žydų muzikos festivalis „Shalom“, T. Manno festivalis , Šv. Kristoforo vasaros festivalis , ir kituose festivaliuose.
S. Okruško koncertinę veiklą derina su pedagoginiu darbu. Jis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono katedros profesorius.
Solistė NATALIJA KATILIENĖ studijavo LMTA, yra J. Vytuolo vokalistų konkurso Latvijoje diplomantė, tarptautinio A. Girardi konkurso Vokietijoje laureatė bei specialiojo prizo laimėtoja. Kauno muzikiniame teatre debiutavo Adinos vaidmeniu (G. Donizetti „Meilės eliksyras“); 2001–2003 m. buvo Klaipėdos muzikinio teatro solistė.
Solistė dažnai koncertuoja Lietuvos koncertų salėse, šalies ir užsienio festivaliuose. N. Katilienės repertuare – kamerinė vokalinė muzika, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių ir užsienio autorių kūriniai, solistė garsėja ir kaip baroko muzikos atlikėja. Solistės įrašų sukaupta Lietuvos radijuje ir televizijoje; įrašytos penkios kompaktinės plokštelės.
Nuo 2002 m. N. Katilienė dėsto dainavimą LMTA.
