Vitus Saloshankos darbų serija „Kelionė Nemunu“ – trejų metų darbo rezultatas, įgyvendintas trijose šalyse: Baltarusijoje, Lietuvoje ir Rusijoje. Sekdamas Nemuno vingiais, darbų autorius fotografavo besikeičiantį kraštovaizdį, minėtų šalių istorinės ir politinės realybės kontekste. Trys fotografijos serijos dalys kartu atskleidžia politinės santvarkos įtaką gamtos ir miesto pokyčiams. Kai stulbinantys saulėlydžiai apšviečia kraštovaizdį rožinėmis spalvomis, pasirodo nedirbamų Baltarusijos pelkių plotai ir kontrastuojančios Kaliningrado betono džiunglės.
Nemuno ištakų apylinkės Baltarusijoje – retai apgyvendinta, žmonių pamiršta dalis, kur žemės ūkio veikla ir padargai primena praėjusį šimtmetį. Kai čia pat laukuose auginamos grūdų kultūros, duoną vietos gyventojai perka iš sunkvežimio-parduotuvės, vos kartkartėmis pravažiuojančios pro gyvenvietes. Vis dėlto gamtinė Baltarusijos dalis, o ypač Nemuno ištakos, pelkės, miškai kaip teritorijos forma šiandieninėje Europoje – retenybė.
Kaliningrado portretuose – jaunoji karta. Kol didžioji jų dalis tvarkingai apsirėdę karinėmis uniformomis, likę jaunuoliai stebi saulėlydį virš aptrupėjusių betono blokų ar žaidžia nublukusių betoninių džiunglių kiemuose. Militaristinės nuotaikos dominuoja ne vien peizaže, bet taip pat jaučiamos ir gyvenimo ritme. Kaliningradas kaip šalis atribota nuo žemyninės Rusijos, atrodo, kad nuo Europos taip pat atsiriboja betoninėmis sienomis.
Vitus Saloshankos užfiksuota fotografinė kelionė Lietuvoje įtraukia humoro prieskonį. Fotografas pareigingai dokumentuoja, antrąją Lietuvos religija laikomo, krepšinio lankus, įrengtus pačiose netikėčiausiose vietose: pritvirtintus prie pažiūrės ar garažo kaime, ar tiesiog tuščiame lauke. Vis tik fotoaparato objektyvas neaplenkė ir sunkvežimio, pilno uniformuotų kareivių, stovinčio tykioje kaimo aikštėje netoli bažnyčios ir senos dekoratyvinės patrankos prie įvažiavimo į nedidelį miestelį.
Trys skirtingos šalys, kerinti gamta, upės tėkmė, naujoji karta – visos šios, sudedamosios dalys pasakoja apie viltį, ateitį, atgimimą. Tačiau karinės detalės, užfiksuotos Vitus Saloshankos fotografijose suteikia aliuziją į sudėtingas problemas, kartu kalba apie šalių praeitį, o taip pat ir apie dabartinę įtampą.
Vitus Saloshanka – fotografas, gimė 1974 m., Minske, Baltarusijoje. Nuo 2001 m. gyvena ir dirba Vokietijoje. Po teisės studijų baigimo, spontaniškai pasinėrė į fotografiją ir 2004 m. pradėjo jos studijas taikomųjų mokslų universitete Dortmunde, Vokietijoje. Vitus Saloshankos fotografijos buvo plačiai eksponuotos įvairiuose pasaulio kraštuose, tarp kurių Müllheim/Ruhr muziejus ir Photokina Cologne galerija. 2011 m. fotografo projektui „didelės viltys“ buvo suteikta Kulturwek VG Bild-Kunst fondo stipendija, o po metų foto knygų festivalyje, Kaselyje Vitus Saloshanka nominuotas „Dummy“ apdovanojimui. 2014 m. jo pirmosios knygos projektas „didelės viltys“ buvo nominuotos „Autoriaus knygos apdovanojimui“, Arlyje, Prancūzijoje, o 2012 – 2014 m. laikotarpiu ji buvo eksponuota įvairiose knygų parodose: Amsterdame, Braitone, Dortmunde, Dubline, Helsinkyje, Malmėje, Paryžiuje ir Tokijuje.
„Kaunas Photo“ – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys.
„Kaunas Photo“ didieji rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė.
Festivalio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus.
