Klaipėdoje atidaroma paroda „Rekursija ❍“: kas slypi už apskritimo simbolio?

Meninėje plotmėje giminingų sielų kūrėjai savo praktikose nagrinėja tarpusavyje persipinančias temas, tokias kaip Rytų kosmologija, įskaitant zoroastrizmą, liaudies žinios, alternatyviosios laiko sampratos, ezoterika, gyvenimas mirties akivaizdoje, gamtos jėgos ir išteklių gavybos lemiamos Žemės transformacijos. Paroda kviečia lankytojus pasinerti į mitus, kuriais grindžiami Arutiuniano ir Ismailovos kuriami pasauliai.

Parodoje „Rekursija ❍“ laiko tėkmė išbalansuota. Spartėjant planetų gyvavimo ciklams susiduria ir persikloja skirtingos istorinės trajektorijos, išryškinančios nelinijinę kultūrinės atminties dinamiką.

KKKC nuotr./Andrius Arutiunian

Pristatomose garso ir judančių vaizdų instaliacijose pasitelkiamas apskritimo motyvas veikia ir kaip šifras: jis sutinkamas burtų praktikoje, gamtos stichijose, žvaigždynų sąsajose ir metų laikų kisme, tačiau taip pat materialiai atsispindi žmogaus sukurtuose informacijos laikikliuose: vinilinėse plokštelėse, naftos gręžinių šerdyse ir saulės laikrodžiuose. Fikciniai Arutiuniano ir Ismailovos kūriniai neša istorijos naštą: vėl sugrįžtantys naratyvai į dabartį įspaudžia praeities svorį.

Parodoje nuolat siekiama apčiuopti elementus, egzistuojančius ant išnykimo ribos. Eksponuojamuose kūriniuose iškyla nuniokoti fikciniai ir senovės peizažai, paveikti pačių juos sukūrusių ideologijų, ir bylojantys apie nelygiavertes gyvenimo dalybas.

Sykiu jie atskleidžia, kaip gyvenimas gali tęstis išnykus jį įgalinusioms sąlygoms ir kaip mirtis tyliai tyko giliai po gyvųjų pasauliu. Ekstraktyvizmo praktikų suspaustame laike ištekliai, susiformavę Žemės gelmėse per milijonus metų, iškeliami į paviršių ir sudeginami vos per kelias akimirkas.

Arutiuniano ir Ismailovos kuriamuose pasauliuose šiuolaikinis gyvenimas ir nūdienos tikėjimų sistemos susilieja su protėvių žiniomis bei senoviniais ritualais, taip susiklostant neapibrėžtoms chronologijoms.

Ismailovos filme „Melted Into the Sun“ užkadrinis balsas mums sako: „Kiekvienas naujas ciklas atrodo trumpesnis už ankstesnįjį. Amžinybė tapo laikina, o laikinumas – mūsų paveldu.“

KKKC nuotr./Saodat Ismailovos kūrinys

Andrius Arutiunian – armėnų-lietuvių kilmės menininkas ir kompozitorius, dirbantis su hibridinėmis klausymosi formomis, liaudies žiniomis ir šiuolaikinėmis kosmologijos atmainomis. Savo tyrimuose jis eksperimentuoja su giluminio laiko suvokimu, nevakarietiškomis epistemologijomis ir alternatyviais pasaulio tvarkos kūrimo metodais.

Menininkas 2010–2016 m. Hagos karališkojoje konservatorijoje baigė kompozicijos bakalauro ir magistro studijas. Šiuo metu jis yra vienas populiariausių ir įdomiausių Lietuvos menininkų ir kompozitorių, vertinamu visame pasaulyje – 2022 m. jis atstovavo Armėniją Venecijos meno bienalėje, šiemet turėjo parodą Hermes Foundation Tokijuje, taip pat dalyvavo Gvangdžu, Šanchajaus ir Gherdëina (Val Gardena) bienalėse, „Performa“ Niujorke, M HKA Antverpene, FACT Liverpulyje ir „Moderna Museet“ Malmėje. A. Arutiunian darbų yra įsigiję Pompidou meno centras, MO muziejus.

Saodat Ismailova – kino kūrėja ir menininkė, priklausanti pirmajai Uzbekistano posovietinei kartai. Į kasdienio gyvenimo audinį įpindama prisiminimus, mitus, ritualus ir sapnus, savo filmuose menininkė tyrinėja istoriškai turtingą ir daugiasluoksnę Centrinės Azijos kultūrą, tarpstančią skirtingų realybių, migracijos naratyvų ir kolonijinio paveldo sankirtoje.

Menininkės darbai buvo rodyti žymiausiose institucijose ir meno renginiuose po visą pasaulį: MoMA New York, Pirelli Hangar Milane, Venecijos bienalė, Foundation Pernod Ricard Paryžiuje, Tate Modern London ir kt. Ji daugiausia kuria filmus ir vaizdo instaliacijas. Jos darbai dažniausiai yra lėti, poetiški ir vizualiai hipnotizuojantys.