„Buvo tokia diena, kai aš ėmiau tirtėti, pagalvojus, kad kiekvienas žmogus apie Vytautą Kernagį turi savo viziją ir nori ją paskaityti. Kaip sako kino režisieriai, kurie imasi ekranizuoti žinomą knygą, – kiekvienas žiūrovas žino geriau, kaip tai padaryti, – apie baimę, ryžusis rašyti tokią knygą, atviravo R.Oginskaitė. – Ši knyga gali būti ir neatpažįstamas Kernagis, nes nuklydau į labai senus laikus – vaikystę, jaunystę.“
Kernagis – labai neatviras žmogus. Jis man atvežė šešias dėžes spaudos apie jį, kurią pats visą gyvenimą rinko. Visa tai, ką jis man pasakojo, praktiškai aš radau daugumoje jo interviu...Knygos „Nes nežinojau, kad tu nežinai“ autorė savo darbą pradėjo dar maestro esant gyvam – jis suprato, kad apie jį ruošiama knyga. Rinkdama medžiagą, moteris pasikalbėjo su daugiau nei 50 herojui artimų žmonių, pažinusių jį įvairiais gyvenimo etapais.
„Kernagis – labai neatviras žmogus. Jis man atvežė šešias dėžes spaudos apie jį, kurią jis pats visą gyvenimą rinko. Visa tai, ką jis man pasakojo, praktiškai aš radau daugelyje jo interviu. Jis turėjo pasaką apie save, kurią įvairiais variantais lyg spektaklį vaidindavo. Aš paėmiau tą pasaką ir dar pasikalbėjau su tais žmonėmis, su kuriais jis augo, mokėsi, dirbo – ir ta pasaka liko, – prisipažino R.Oginskaitė. – Esu šiek tiek jo sąjungininkė – kodėl turėčiau lįsti ten, kur jis neleido. Juo labiau, kad viešų jo gyvenimo dalykų buvo apsčiai.“
Prie būsimos knygos leidėjai žada pridėti ir muzikinį priedą – kompaktinį diską su autentiškais įrašais, kuriuos V.Kernagis autorei padovanojo 1985 metais.
Spalį turėtų išeiti ir nauja Juozo Erlicko knyga „Mano meilė stikliniais kaliošais“. Anot autoriaus, susidarė netikėtai daug jo parašytų meilės tematikos kūrinių. „Gal aš nesuprantu, kas ta meilė, tik laikau tuo kūrinius meilės kūriniais“, – svarstė kūrėjas.
Lapkričio mėnesį leidykla „Tyto alba“ planuoja išleisti psichologės-psichoterapeutės Žydrės Arlauskaitės kelionių knygą „Kas liks tada, kai nebeliks nieko“. Šios knygos įdomybė, kad joje nebus nuotraukų – autorės tekstas, anot „Tyto albos“ direktorės Lolitos Varanavičienės, yra pakankamai vizualus.
Nacionalinės premijos laureatas Antanas A.Jonynas savo poezijos gerbėjams jau netrukus turėtų pristatyti eilėraščių knygą „Sentimentalus romansas“.
Tai nebus klasikiniai pamokslai, kurie primygtinai moko, postilė reiškia tam tikrą Šv. Rašto atgarsį ar tęsinį. O juk Šv.Raštas – vis dar populiariausia knyga pasaulyje.„Poezijai visada laikas. Ši rinktinė man susidėstė nušvitimo būdu – atsisakiau bet kokios chronologijos ir sudėsčiau per 30 metų parašytus eilėraščius taip, kad skaitant paeiliui jie įgauna naują prasmę“, – knygą, kuria yra patenkintas, pristatė poetas.
Tapytojas ir skulptorius Algis Griškevičius menui prijaučiantiems lapkričio mėnesį skirs naują fotografijų albumą „Mikališkių stebuklai“.
„Gal tapytojui prireikė pasipriešinimo? Dabar naktimis manyje kapojasi tapytojas ir fotografas“, – savo karjeros vingius komentavo menininkas.
Taip pat niūrų lapkritį pasirodys šviesi kunigo Juliaus Sasnausko ir prozininkės, poetės Giedrės Kazlauskaitės knygą „Postilės“.
„Postilė bene pats seniausias lietuvių literatūros žanras – galbūt vėl po 400 metų atėjo laikas jai. Mano profesija yra rašyti postiles, o tai, kad Giedrė jas irgi panoro rašyti – tikriausiai rodo, kad dabar laikas, – svarstė vienuolis. – Tai nebus klasikiniai pamokslai, kurie moko primygtinai ar išvadas daro, kurie nurodo sąrašus dorybių ar nuodėmių, postilė reiškia tam tikrą Šv.Rašto atgarsį ar tęsinį. O juk Šv.Raštas – vis dar populiariausia knyga pasaulyje.“
