Po „Hamleto“ pristatymo užsienio svečiams per „Sirenų“ teatro festivalį šiais metais spektaklis sulaukė kvietimų į tarptautinius teatro festivalius. Pagaliau daugiau nei metus statytas kūrinys bus rodomas ir Lietuvos žiūrovams.
„Jokia kita medžiaga negali pareikalauti tokios akistatos su savimi tiek profesine, tiek žmogiška prasme. Hamletas gyvena tik esamuoju laiku, jis nedaro kompromisų ir reikalauja atsakymų į visus klausimus dabar. Iš esmės statyti „Hamletą“ – tai kurti pelėkautus sau pačiam“, – sakė O.Koršunovas, atskleisdamas, kodėl pasirinko statyti šį kūrinį.
Tai medžiaga, apie kurią aš visą laiką galvojau. O susiruošimas ją statyti susijęs su datomis: aš jau 20 metų teatre, 10 metų veikia mūsų teatras, o man pačiam jau 40 metų... Nebėra kada atidėlioti.Kodėl būtent dabar režisierius nusprendė pastatyti „Hamletą“ ? O.Koršunovas atsakė, kad nėra ko laukti.
„Jei ne dabar, kada nors vis tiek reikėtų. Tai medžiaga, apie kurią visą laiką galvojau. O susiruošimas ją statyti susijęs su datomis: aš jau 20 metų teatre, 10 metų veikia mūsų teatras, o man pačiam – jau 40 metų... Nėra kada atidėlioti“, – sprendimą aiškino režisierius.
O.Koršunovas atskleidė, kad spektaklis bus labai intymus, to, beje, ir siekė kūrėjai: „Ši drama visų pirma yra sąžinės drama – ne tik Hamleto, bet ir visų personažų.“ Kadaise menininkas galvojo, kaip pats galėtų vaidinti Hamletą, ir tas galvojimas jam, kaip kūrėjui, labai daug davė: „Spektaklis prasideda nuo klausimo „kas tu esi?“, kuris adresuojamas pirmiausia sau. Šis klausimas tapo svarbiausias per visą kūrybos procesą.“
Teatralas pasakojo, kad kūrybinis darbas, repeticijos vyko labai ilgai – apie metus. Anot jo, specialiai buvo neskubama, nes kūrybinis procesas šįkart buvo svarbesnis nei rezultatas.
Spektaklyje vaidina nuolatiniai O.Koršunovo kūrybos partneriai: Dainius Gavenonis (Klaudijus, Tėvo šmėkla), Rasa Samuolytė (Ofelija), Vaidotas Martinaitis (Polonijus), Darius Gumauskas (Laertas) bei Klaipėdos aktoriai, sukūrę vaidmenis O.Koršunovo spektakliuose šiame mieste – Darius Meškauskas (Hamletas) ir Nelė Savičenko (Gertrūda), taip pat jaunesniosios kartos aktoriai Julius Žalakevičius (Horacijus), Tomas Žaibus (Rozenkrancas, Bernardas), Giedrius Savickas ir Jonas Verseckas (Gildensternas, Marcelas).
Įprasta galvoti, kad Hamletas yra charizmatiškas epochos žmogus, bet aš visada pirmiausia mačiau jį kaip mąstantį žmogų, paženklintą likimo. Surasti mąstantį aktorių – ne taip paprasta.Savo pasirinkimą vaidinti pagrindinį herojų pakviesti Darių Meškauską O.Koršunovas aiškino aktoriaus sugebėjimu įkūnyti mąstantį Hamletą.
„Įprasta galvoti, kad Hamletas yra charizmatiškas epochos žmogus, bet aš, gilindamasis į „Hamletą“, visada pirmiausia mačiau jį kaip mąstantį žmogų, paženklintą likimo. Surasti mąstantį aktorių – ne taip paprasta, – aiškino režisierius. – Būtent toks aktorius be pozos man pasirodė Darius Meškauskas, galintis įsijausti ir suvaidinti Hamletą.“
Hamleto vaidmens atlikėjas D.Meškauskas prisiminė, kad su O.Koršunovu yra pažįstamas nuo paauglystės, kai su savo mokyklų dramos būreliais konkuruodavo tarpusavyje.
„Oskaras sau kelia labai aukštą kartelę, statydamas spektaklį sau yra negailestingas, todėl ir aktoriams negaila būti negailestingiems sau. Tik taip ir galima ką nors sukurti, – sakė pagrindinį vaidmenį kuriantis aktorius. – Aktoriai labai greitai pajunta, kas yra tikra, o kai jauti tikrus dalykus, nori, kad tai vyktų. Imi už tai sirgti, man tai didelis išbandymas.“
Spektakliui pasirinkta Menų spaustuvės Juodoji salė, anot O.Koršunovo, yra šiuolaikiškiausia teatro erdvė Vilniuje. Režisierius išreiškė viltį, kad Lietuvos žiūrovas juodoje salėje – išeities taške – išgirs spektaklio kūrėjų užduotus klausimus.
„Jei žiūrovas po spektaklio užduos sau tuos klausimus, kuriuos mes užduodame spektaklyje, mūsų tikslas bus pasiektas“, – tikėjo režisierius.
