Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kultūros finansavimo kuriozai: ar projektus gali vertinti ekspertas, kurio įstaiga pretenduoja į finansavimą?

Kultūros ministerija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kultūros ministerija
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar galima būti ekspertu komisijoje, skirstančioje pinigus kultūrai, jei tarp į finansavimą pretenduojančių projektų yra ir tavo vadovaujamos įstaigos paraiškos? Pasirodo, tokia situacija yra visai reali.

Leidybinės ir atlikėjų prodiusavimo kompanijos UAB „Promostar“ vadovas, teisininkas Vytautas Lebednykas yra Kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos programų ekspertas, kurio vadovaujama įstaiga VšĮ „Teatro dienos“ ir tuo pačiu adresu registruota VšĮ „Muzikos dienos“ šiemet gavo dalinį finansavimą iš tos pačios Kūrybinės veiklos programos lėšų.

Abi įstaigos šiemet gavo solidžią paramą: VšĮ „Teatro dienoms“ skirta daugiau nei 34 000 eurų, VšĮ „Muzikos dienoms“ atiteko daugiau nei 50 000 eurų.

Pagal dabartinius nuostatus ekspertai turi nusišalinti nuo projektų, su kuriais yra susiję, vertinimo. Tačiau ar to pakanka siekiant išvengti interesų konflikto ir norint užtikrinti vertinimo skaidrumą?

Iš visų komisijos narių reikalaujama pasirašyti nešališkumo deklaracijas, taip pat nusišalinti nuo visų projektų, su kuriais jie yra susiję, – teigė V.Bachmetjevas.

Pasak kultūros ministrės patarėjo Viktoro Bachmetjevo, Kūrybinės veiklos programos ekspertų komisiją sudaro septyni nariai, iš kurių du narius skiria kultūros ministras, o kitus penkis deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijos.

„Iš visų komisijos narių reikalaujama pasirašyti nešališkumo deklaracijas, taip pat nusišalinti nuo visų projektų, su kuriais jie yra susiję. Paprastai su komisijos nariais pasirašoma dvejų metų sutartis“, – teigė ministrės patarėjas.

V.Bachmetjevo teigimu, V.Lebednyką į komisijos narius 2013 m. delegavo kolektyvinio teisių administravimo organizacijos, o nuo visų 2017 metais vertintų „Teatro dienų“ ir „Muzikos dienų“ projektų jis nusišalino. V.Lebednyko kaip eksperto sutartis baigiasi šiemet.

Tačiau kartu V.Bachmetjevas pabrėžė, jog Kultūros ministerija mato tobulintinų dalykų Kūrybinės veiklos ir Autorių teisių programų administravime bei ekspertavime. „Konkrečias priemones planuojame parengti iki šių metų pabaigos. Ministrė visuomet pasisakė už skaidrų konkursinių lėšų skirstymą kaip pamatinį principą ir toliau laikosi šios nuomonės“, – sakė V.Bachmetjevas.

Pats V.Lebednykas 15min teigė, jog sprendimą sėsti į eksperto kėdę jis priėmė dar prieš sužinodamas, jog su juo susijusios įstaigos teiks paraiškas Kūrybinės veiklos programai, tačiau tikino, jog jo apsisprendimo ši informacija nebūtų pakeitusi, nes ekspertavimo tvarka yra aiškiai reglamentuota ir jos yra laikomasi.

S.Trilupaitytė atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje trūksta ekspertų, kurie nebūtų aktyvūs kultūros lauko dalyviai, todėl suformuoti vertinimo komisiją, kurioje ne tik formaliai būtų išvengta galimų interesų konfliktų, – nelengva užduotis.

„Aš ne manau, aš žinau, kad nėra interesų konflikto“, – sakė V.Lebednykas, atkreipdamas dėmesį, jog jis nusišalino nuo visų su juo susijusių projektų vertinimo, taip pat tikino nedaręs ir negalėjęs daryti įtakos kitiems ekspertų komisijos nariams, nes su jais jo niekas nesieja.

Vis tik kultūros politikos ekspertė Skaidra Trilupaitytė tikina, jog tokia ekspertavimo tvarka yra tobulintina, nes skaidrumo neužtikrina vien suinteresuoto eksperto išėjimas už durų, vertinant su juo susijusį projektą.

„Taip neturėtų būti, ekspertai neturėtų vertinti projektų, jei paraiškas teikia ir jų atstovaujamos įstaigos“, – sakė S.Trilupaitytė, drauge atkreipdama dėmesį, jog su panašia situacija susiduriama ir kitose kultūros projektus vertinančiose kultūros komisijose, tačiau lengvos išeities šiuo atveju nėra: Lietuvoje trūksta ekspertų, kurie nebūtų aktyvūs kultūros lauko dalyviai, todėl suformuoti vertinimo komisiją, kurioje ne tik formaliai būtų išvengta galimų interesų konfliktų – nelengva užduotis.

„Apmaudu, kai turi nusišalinti nuo srities, kurią geriausiai išmanai [projektų] vertinimo. <…> Galbūt tokiu atveju tarp ekspertų reikėtų daugiau akademinio pasaulio žmonių“, – vieną iš išeičių paminėjo S.Trilupaitytė.

Valstybės teatrų asociacija reikalauja panaikinti finansavimo skyrimo įsakymus

Valstybės teatrų asociacijos išplatintame kreipimesi nurodoma, jog analizuojant 2014–2017 metų Kūrybinės veiklos, Autorių teisių ir Gretutinių teisių apsaugos programos ekspertų komisijų rekomendacijas ir ministerijos skirtą finansavimą, tampa akivaizdu, kad viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimas, formuojant šias komisijas, ministerijoje nesvarstytas, komisijų narių nešališkumo deklaracijos pateiktos tik pro forma.

Pavyzdžiui, 2015 m. dvejų metų laikotarpiui suformuota kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos ekspertų komisija, į kurią įtrauktas ir Gytis Lukšas, komisijos sudėtyje pristatomas kaip kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA skelbia, jog Gytis Lukšas taip pat yra jos Tarybos vicepirmininkas.

2016 metais AVAKA organizuojamiems projektams, vadovaujantis Ekspertų grupės rekomendacijomis, iš viso skirta 77 370 eurų (projektai: „III-ias seminarų ciklas „Kita kūrybos pusė“ (11 312 eurai), „Teisinis tyrimas dėl kolektyviai privalomų audiovizualinių kūrinių ir muzikos kūrinių teisių administravimo Europos Sąjungoje“ (7 100 eurų), „AVAKA interneto svetainės ir duomenų bazės adaptavimas pagal ATGTĮ naują redakciją (5 148 eurai), „AVAKA internetinio monitoringo sistema (AIMS) II etapas“ (20 640 eurų), „Skaitmeninė duomenų bazė „Lietuvos kino fondas“ (III etapas: vystymosi ir viešinimo darbai“ (33 170 eurų)“, – teigiama kreipimesi.

Pasak jį pasirašiusiųjų, šių programų lėšų administravimas neturėtų būti Kultūros ministerijos sritis ir atsakomybė: „Valstybės teatrus bei koncertines įstaigas vienijančios asociacijos nuomone, aukščiau minėti projektai, nepriklausomai nuo jų kultūrinės ar meninės vertės, turi teisę būti įgyvendinami, tačiau projektų atrankos valstybės finansavimui gauti kriterijai turi galioti ir būti taikomi visiems pareiškėjams vienodai. Kultūros ministerija privalo nedelsdama imtis efektyvių teisinių ir organizacinių priemonių keisti susiformavusią ydingą sistemą, kurioje valstybės kultūros įstaigos, kurioms keliami visuomenės kultūros edukacijos, regionų kultūrinės atskirties mažinimo, profesionaliojo scenos meno kūrimo, palaikymo ir sklaidos tikslai, dėl finansavimo iki šiol buvo priverstos konkuruoti aplinkoje, kurioje taisykles gali nustatyti privataus verslo struktūros.“

Kreipimesi taip pat reikalaujauma panaikinti minėtų programų finansavimo skyrimo įsakymus, sustabdyti jų pagrindu vykdomą sutarčių su pareiškėjais pasirašymą.

Kūrybinės veiklos programai šiemet buvo pateikta 250 paraiškų. Projektams finansuoti skirta 380 tūkst. eurų.

Kūrybinės veiklos programai šiemet buvo pateikta 250 paraiškų. Ekspertų komisija, įvertinusi pateiktus projektus, rekomendavo finansavimą skirti 40-čiai projektų. Projektams finansuoti skirta 380 tūkst. eurų.

Ekspertų komisiją sudarė Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis, vertėja, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė Daiva Daugirdienė, leidybinės ir atlikėjų prodiusavimo kompanijos UAB „Promostar“ atstovas, teisininkas Vytautas Lebednykas, kino režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys Vytautas Tumėnas, Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Istorinės-kultūrinės atminties skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kazlauskienė, Kultūros ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Malinovskis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą