Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lapkričio 15–16 d. Vilniuje rengiama tarptautinė konferencija Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms atminti

Vilniuje vyks tarptautinė konferencija
Organizatorių archyvo nuotr. / Vilniuje vyks tarptautinė konferencija
Šaltinis: 15min
0
A A

Lapkričio 15–16 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedra rengia Jono Mačiulio-Maironio 150-osios gimimo metinėms skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Maironis ir jo epocha“.

Konferencijoje bus siekiama aktualizuoti poeto kūrybinį palikimą, apibendrinti ir suprobleminti jau esamus maironistikos tyrimus, aptarti Maironio kūrybos ir asmenybės vaidmenį lietuvių kultūros ir literatūros raidoje, literatūros kanono kristalizavimosi procese.

XIX a. pabaiga–XX a. pradžia – tai lietuvių kultūros lūžio metas, kai iš daugiakultūrio paveldo pradėjo formuotis savarankiškas lietuvių literatūros laukas, literatūra diferencijavosi savo raiška bei stilistika, išryškėjo svarbios ideologinės ir estetinės nuostatos.

Tais laikais, kai Vakarų ir Vidurio Europoje klestėjo modernizmo kultūra, o nacionalinės literatūros įtvirtino savo kanonus, Lietuvoje carinės Rusijos valdžia slopino demokratines iniciatyvas, draudė lietuviams visavertiškai vartoti gimtąją kalbą kultūriniame gyvenime, spausdinti savo knygas tradiciniu lotynišku šriftu.

Nelegalios lietuvių kultūrinės veiklos sąlygomis išleistas Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“ (1895) tapo lietuvių literatūros modernėjimo atrama, poleminiu atspirties tašku, į kurį atsižvelgiant buvo kuriamas ir reformuojamas literatūros  kanonas.

Maironio poezija iškilo ir kaip įtakinga lietuvių tautinio atgimimo jėga, formavusi tautinę tapatybę.

„Maironis suteikė mūsų sąmonei universalią dimensiją, įnešė į ją europinio platumo. Ir nenuostabu, kad jis vos ne pirmasis Lietuvoje suvokė literatūrą kaip reikšmingą nepavaduojamą misiją“, – sako VDU garbės daktaras, profesorius Tomas Venclova.

Anot konferencijos rengėjų, Maironis yra centrinė mūsų literatūros figūra, tasai židinys, į kurį sueina ir kuriame persilaužia visi spinduliai. „Mažvydas, Donelaitis, Baranauskas yra dar vieniši.

Jie dideli, bet jie dar nesukuria visuotinės kultūrinės normos, „atskaitymo sistemos“. Po jų pasirodymo lietuvių kultūra vėl ištisus dešimtmečius, netgi šimtmečius vos vos vegetuodavo, netgi nykdavo. Po Maironio ji nebenyksta ir nebeišnyks“, – teigia prof. T. Venclova.

Konferencija vyks lapkričio 15 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) ir lapkričio 16 d. Kaune, VDU Katalikų teologijos fakultete (Gimnazijos g.7).

Konferencijoje savo įžvalgomis dalinsis žymūs lietuvių literatūros tyrinėtojai ir istorikai: prof. Viktorija-Daujotytė-Pakerienė, prof. Kęstutis Nastopka, prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Marijus Šidlauskas ir daug kitų.

Taip pat dalyvaus Maironio tyrinėtojai iš užsienio, tarp kurių paminėtini prof. Stephanas Kessleris (Greifsvaldas) ir prof. Radosławas Okulicz-Kozarynas (Poznanė).
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau