„Pasaulyje vykstantys globalūs pokyčiai turėtų rasti vietą ir šiandienėje švietimo sistemoje, – sako Valdas Jankauskas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) vadovas, Globaliojo švietimo koncepcijos rengimo grupės narys. – Dar darželyje vaikai turėtų suprasti ir mokytis spręsti pasaulio taikos, klimato kaitos, skurdo mažinimo problemas“.
Pasak V. Jankausko, pirmas žingsnis – suvokti, vykstančius procesus ir jų pasekmes.
Šiandien tai suvokia mokslininkai, politikai, tačiau suprasti tai turėtų kiekvienas žmogus.
„Gyvename viename pasaulyje, esame tarpusavyje susiję. Bendrų problemų, kurias turime spręsti – daugybė, – sako jis. – Nesiimant veiksmų, besivystančiose šalyse, kur žmonių skaičius didžiausias, gilės skurdas, daugės karinių konfliktų, augs šimtmečius nesuyrančių šiukšlių kalnai“.
2013 m. Pasaulio Ekonomikos Forumo Davose globalusis švietimas buvo pagrindine pranešimų ir diskusijų tema.
Jau tuomet pasaulio lyderiai globalųjį švietimą pripažino veiksmingu įrankiu, skatinant pilietiškumą, sprendžiant ekonomines ir socialines problemas, ragino pasaulio valstybes imtis konkrečių veiksmų.
Šį balandį konferencijoje susirinkę Lietuvos ir Europos švietimo, vystomojo bendradarbiavimo specialistai, NVO atstovai bei politikos formuotojai diskutuos apie globaliojo švietimo sampratą, situaciją ir rezultatus Europos valstybėse, globaliojo švietimo sąsajas su kasdienio gyvenimo aktualijomis, ieškos būdų, kaip stiprinti jo vaidmenį įvairiuose nacionalinės švietimo sistemos lygiuose.
Anot LVJC vadovo, žinias ir supratimą, gebėjimą analizuoti pasaulio problemas teikia būtent švietimas. Tik kartais reikia tam tikro postūmio. „Lietuvos Globaliojo švietimo koncepcija ir galėtų būtų tas postūmis, – sako jis. – Koncepcijoje pateikiama globaliojo švietimo samprata, paaiškinanti, kas yra ir kokias sritis apima globalusis švietimas, ką būtina įtraukti į ugdymo programas moksleiviams ar kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams“.
Globalus švietimas apima šias sritis: žmogaus teisės, lyčių lygybė, ekologija ir aplinkosauga, klimato kaita, skurdo mažinimas, švietimo prieinamumas, kariniai konfliktai ir taikos palaikymas, diskriminacija ir rasizmas, demokratija, globalizacija, sąžininga prekyba, tarpkultūrinė įvairovė, sveikata, atsakingas vartojimas ir kt.
