Festivalis įvyko Olimpiados proga pastatytuose itin moderniuose rūmuose – vandens apsuptame žvilgančio stiklo kupole, naktį primenančiame žvaigždėto dangaus skliautą .
Renginys neatsitiktinai vyko tuoj po vasaros Olimpinių žaidynių ir, organizatorių sumanymu, jas pratęsė kultūros plotmėje. Rūmai atlikėjus pribloškė savo erdve bei techniniu aptarnavimu.
Kamerinis choras „Aidija“ – vienintelis į šią šventę pakviestas kolektyvas iš Baltijos šalių. Penkių pasirodymų Festivalyje metu kamerinis choras „Aidija“ atliko dviejų dalių festivalio rengėjų atrinktą programą. Pirmojoje koncertų dalyje – „Sutartinė“ – skambėjo autentiškų lietuvių liaudies bei lietuvių kompozitorių aranžuotų sutartinių programa; antrojoje dalyje – Broniaus Kutavičiaus kūrinių „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Iš Jotvingių akmens“ fragmentai. Su unikalia Lietuvos nacionaline muzika turėjo progos susipažinti milžiniška auditorija. Festivalio koncertai buvo ir bus transliuojami milijonams televizijos žiūrovų Kinijoje ir visame pasaulyje.
Skambus Lietuvos balsas Pekine žadino klausytojų smalsumą daugiau sužinoti apie mažai girdėtą šalį. Šalia daugybės įvairių kolektyvų pasirodymų, buvo organizuotas forumas liaudies muzikos reikšmei, vertei, jos sklaidai, ateičiai aptarti. Forume dalyviai turėjo progą susipažinti su lietuvių liaudies dainų ypatybėmis, ypač sutartinių, liaudies dainų įtaka Lietuvos kompozitorių kūrybai.
Kinija puoselėja tapti ne tik ekonominiu, bet ir kultūriniu pasaulio centru. Į šį renginį ji susikvietė garsius, originalius meninius kolektyvus iš Azijos, Europos, Okeanijos, Lotynų Amerikos.
Kameriniam chorui „Aidija“ – tai pasaulinis pripažinimas. Lietuva vienintelė mūsų regiono valstybė buvo pakviesta į šį Kinijos valstybės globojamą pasaulio kultūrų forumą.
„Festivalio organizatoriai bei svečiai pastebėjo lietuviškų sutartinių originalumą, mūsų kompozitorių meistriškumą, „Aidijos“ parengtų programų modernumą“ – teigė R.Gražinis.
