Lukiškių kalėjime – Urtės Jasenkos performansas „Tai, kas žiūri atgal“

Rugsėjo 19 d., 18:00–22:00 val., Vilniuje, Lukiškių kalėjimo 2.0 erdvėje menininkė Urtė Jasenka pristatys performansą „Tai, kas žiūri atgal“ – performatyvų piešimo susitikimą, kuriame lankytojas tampa ne tik portreto modeliu, bet ir aktyviu kūrinio dalyviu.

Šaltinis:

Pranešimas žiniasklaidai

Urtės Jasenkos performansas „Tai, kas žiūri atgal" / Domo Rimeikos nuotr.

Daugiau nei šimtmetį uždara ir nuo miesto atskirta Lukiškių kalėjimo teritorija šiandien yra tapusi gyva kultūros erdve, kurioje susitinka menas, muzika ir įvairūs kultūriniai renginiai. Šioje istorijos prisotintoje vietoje Urtė Jasenka kviečia susitikti akis į akį – tačiau ne visai taip, kaip įprasta.

Performanso centre – nedidelis pasakiškas namelis su langeliu. Lankytojas kviečiamas atsisėsti vienoje jo pusėje, įmesti norimą sumą ir kelioms minutėms tapti modeliu, o kitoje langelio pusėje jo laukia menininkė.

Domo Rimeikos nuotr./Urtės Jasenkos performansas „Tai, kas žiūri atgal"

Trijų minučių susitikimo metu Urtė Jasenka piešia priešais sėdintį žmogų, o po susitikimo lankytojas išsineša jam sukurtą originalų piešinį. Taip performanso patirtis nesibaigia žmogui palikus erdvę – jis išsineša ne tik piešinį, bet ir šio susitikimo pėdsaką. Tačiau tai nėra įprastas portreto piešimas.

„Tai, kas žiūri atgal“ - bandymas pažvelgti į žmogų ne tik kaip į išorinį atvaizdą. Kūrinys kelia klausimą: kas tu esi? Ar žmogus yra tik jo vardas, veidas ir socialinis vaidmuo, o gal jis yra platesnės gyvos sistemos dalis – susijusi su gamta, gyvūniškumu, atmintimi ir nematomais vidiniais pasauliais? Piešinys čia tampa ne portreto kopija, o intuityvia žmogaus vidinės būsenos interpretacija. Jame gali atsirasti gamtos formos, vidinis gyvūnas, sapno vaizdiniai ar sunkiai įvardijami simboliai.

Performansas kviečia susitikti su ta savo dalimi, kuri dažnai lieka nematoma, tačiau nuolat „žiūri atgal“.

Svarbi ir performanso objektų medžiagiškumo pusė. Kiekvienas darbas kuriamas rankomis ant specialiai šiam projektui pagaminto popieriaus. Namelis, scenografijos elementai ir kiti objektai kuriami iš jau naudotų, perdirbtų ir pakartotinai panaudojamų medžiagų. Menininkei svarbu suteikti joms naują formą ir gyvenimą, todėl tvarumas čia tampa natūralia kūrinio atsiradimo proceso dalimi.