Buvusioje „Suokalbio“ erdvėje susirinkę poetai ir klausytojai susitiko ne tik paskaityti eilėraščių, bet kartu išgyventi meilės temą – nuo romantiškos lyrikos iki atviresnių, erotinių tekstų.
Artėjant renginio pradžiai žmonių vis gausėjo – salė netrukus prisipildė, o kai vietų nebeliko, vėliau statytos ir papildomos kėdės prieangyje. Kai kuriems ir jų neužteko, tad teko stovėti.
Tamsiai žalios sienos, sunkios raudonos užuolaidos su auksiniais ornamentais ir prigesinta šviesa kūrė intymią, beveik teatrinę atmosferą.
Raudona spalva tapo nebyliu vakaro akcentu – gėlė plaukuose, nagų lakas, aprangos detalė. Laukdami renginio vieni dar ieškojo vietos atsisėsti, kiti šnekučiavosi, treti iš krepšių traukė šaltą picos gabalėlį.
Vakaro programą sudarė trys dalys: meilės eilėraščių skaitymai, erotinės poezijos blokas ir meilės lyrikos viktorina. Savo ir kitų autorių tekstus skaitė skirtingų kartų poetai – Marius Burokas, Pijus Vasiliauskas, Austėja Jakas, Alvydas Šlepikas, Simonas Bernotas, Dovilė Bagdonaitė, Ramūnas Liutkevičius, Tomas Petrulis, Giedrė Kazlauskaitė, Gytis Norvilas, Indrė Valantinaitė, Dovydas Grajauskas ir Tadas Zaronskis.
Salėje tvyrojo lengva įtampa – tokia, kuri atsiranda, kai tekstai artėja prie asmeniškumo ribos. Vieni eilėraščiai buvo sutikti tylos pauzėmis, kiti – šypsenomis ar šnabždesiais tarp klausytojų. Skaitant vieną iš meilės eilėraščių, kažkur Rašytojų sąjungos koridoriuose nusičiaudėjo žmogus, o salė nuvilnijo juoku – „tiesą sako“, pasigirdo iš publikos.
Artumą ir kartu nejaukų atvirumą pastebėjo ir patys klausytojai.
„Man patinka, kad čia meilė nėra vien graži. Kartais ji nepatogi, bet dėl to labai tikra. Tada atrodo, kad poezija kalba apie gyvenimą“, – įspūdžiais dalijosi viena iš vakaro žiūrovių Miglė.
Vakaro tekstai ir reakcijos rodė, kad meilė poezijoje čia nebuvo suvokiama vien kaip sentimentali ar romantiška tema. Ji skambėjo ironiškai, kūniškai, kartais nejaukiai, kartais – žaismingai. Lygiai taip pat, kaip ir pati vakaro struktūra, kurioje rimti skaitymai persipynė su žaidimo elementais.
Renginio idėja, pasak vienos iš organizatorių ir knygyno „Eureka!“ įkūrėjos Eurikos Stogevičienės, gimė spontaniškai, prisiminus artėjančią Valentino dieną.
„Parašėme Rašytojų sąjungai dėl „Suokalbio“ erdvės ir poetams – visi iš karto sutiko. Beliko paskelbti vakarą“, – pasakojo ji.
Meilės dalyje skambėjo labai skirtingi balsai. Poetas Dovydas Grajauskas skaitė keturis neromantiškus tekstus ir realistišką eilėraštį apie meilę, o Giedrė Kazlauskaitė pasidalijo ir prisiminimu apie „Suokalbio“ laikus.
„Dugnų dugnas“, – taip ji ironiškai įvardijo akimirką, kai vakarėlių metu kas nors užlipdavo šokti ant židinio. Poetė prisipažino, kad porą kartų taip yra nutikę ir jai pačiai.
Prasidėjus erotinės poezijos daliai, salėje žmonių kiek sumažėjo – atsirado laisvų kėdžių. Tačiau kartu pakilo ir įtampa: klausytojai įsiklausė, reakcijos tapo tylesnės, labiau susikaupusios.
„Man buvo įdomu stebėti, kaip salė tarsi susitraukė ir žmonės klausėsi daug atidžiau. Atrodo, erotika poezijoje vis dar reikalauja daugiau drąsos“, – sakė „Meilės nakties“ klausytojas Tadas.
Vakaro pabaigoje meilė virto žaidimu – prasidėjo viktorina. Reperis ir poetas Pijus Opera skaitė poezijos tekstus, o žiūrovai bandė atspėti jų autorius. Teisingai atsakiusieji galėjo išsirinkti prizą – knygas iš „Kitų knygų“.
Apie meilę poezijoje kalbėję poetai pabrėžė jos daugiaprasmiškumą. Poetė I.Valantinaitė sakė, kad meilė gali ir skaudinti, ir įkvėpti tuo pačiu metu: „Be skausmo, regis, neįmanoma pasiekti šio jausmo gelmės ir grynumo. Jokia vidinė kelionė taip greitai neužaugina žmogaus kaip stiprus meilės jausmas.“
Poetė teigė, kad asmeninė patirtis rašant apie meilę yra neišvengiama, tačiau vaizduotė leidžia peržengti dar nepatirtas ribas.
Poetas ir vertėjas Simonas Bernotas prisipažino dažniau rašantis apie meilę jau po išsiskyrimų, todėl jo poezijoje daugiau nostalgijos, o Dovilė Bagdonaitė meilę lygino su sporto sale.
„Jei neskauda, nedarai progreso. Jei neįkvepia, vadinasi, ta treniruotė ne tau“, – sakė ji.
