Spektaklio režisierius ir scenografas – Waldemaras Zawodzińskis, scenarijų parašęs kartu su aktoriumi Kamiliu Maćkowiaku, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį. Kostiumus sukūrė Izabela Stropias, šviesų dailininkas – Krzysztofas Sendke, vaizdo projekcijos autorius – Sławomiras Bergańskis.
2005 metų pabaigoje sukurtas spektaklis pasakoja apie neeilinę asmenybę – šokėją, moderniosios choreografijos pradininką Vaclavą Nižinskį (1889–1950), vadintą „dieviškuoju“, įkvėpusį ne vieną menininką prisiliesti prie jo asmenybės ir kūrybos. Iš scenos kūrinių, skirtų šiam unikaliam kūrėjui, visų pirma minėtinas vieno labiausiai žinomų XX a. pabaigos choreografų Maurice‘o Bejarto spektaklis „Nižinskis, Dievo klounas“, kurį prieš trisdešimt metų matė ir Lietuvos žiūrovai.
1919 m. Nižinskiui buvo diagnozuota šizofrenija – jis buvo priverstas baigti šokėjo karjerą ir buvo paguldytas į psichiatrinę daktaro Paulo Eugeno Bleulerio kliniką Šveicarijoje, kur jis ir parašė savo „Dienoraščius“. Įvairiose psichinės sveikatos gydymo įstaigoje jis praleido apie trisdešimt metų – iki pat mirties 1950-aisiais.
1 valandą 40 minučių trunkančiame spektaklyje atgyja trikdantys, bauginantys genialios asmenybės išgyvenimai, kuriuos įkūnija Gdansko baleto mokyklą ir Aukštąją Lodzės kino, teatro ir televizijos mokyklą baigęs aktorius Kamilis Maćkowiakas.
Spektaklyje pinasi emociškai intensyvūs aktoriniai monologai bei techniškai sudėtingos plastinės scenos, pertiekiančios Nižinskio meilę ir neapykantą teatro impresarijui Sergijui Diagilevui, išgarsėjusiam rusų operos ir baleto spektaklių organizavimu Paryžiuje – beje, šiais metais šiam reikšmingam XX a. pirmosios pusės kultūros fenomenui, paveikusiam daugelį sričių – muzikos, teatro, šokio, kostiumo dizaino meną, dailę – sukanka 100 metų.
Spektaklis bus vaidinamas lenkų kalba.
