Visi 10 000 eksponatų eksponuojami „Barbican's Curve“ galerijoje norint įkūnyti artimus ryšius tarp šeimos narių ir parodyti tai, kad daiktuose glūdinti energija gali atskleisti jų istoriją.
Daiktų kaupimo ir naujo panaudojimo hobis atitinka kinų patarlę – wu jin qi yong – „neišmesk“. Ankstyvaisiais pokario metais šeimos saugojo viską, net ir, atrodytų, vertus išmesti daiktus tam atvejui, jei jų prireiktų ateityje.
Tarp kinės Zhao Xiangyuan surinktų daiktų kolekcijos yra įvairūs televizoriai, metaliniai puodai su keptuvėmis, šimtai vandens butelių, pliušiniai žaislai ir seni drabužiai. Kai daiktai buvo atgabenti iš Kinijos, prireikė dar dviejų savaičių juos sudėlioti ekspozicijoje.
Z.Xiangyuan netikėtai mirė 2009 metais. Ji gyveno dviejų kambarių bute Pekine. Moteris įklimpo į depresiją po savo vyro mirties 2002 m. Tuomet ji ir pradėjo kaupti vis daugiau šlamšto. Jos sūnus sakė: „Aš suprantu jos poreikį užpildyti buitinę erdvę tais kasdieniniais daiktais labiau negu užpildyti tuštumą savyje, atsiradusią po mano tėvo mirties.“
Norėdamas kiek atitolinti ją nuo sielvarto, S.Dongas pasiulė savo mamai sukurti parodą iš jos sukauptų daiktų. Jis taip pat pasakė: „Asmeniškai man labiausiai emocijų sukeliantis daiktas yra muilas. Kai aš vedžiau, mano mama man jį padovanojo ir aš jos paklausiau – Kam man jis? Aš naudoju skalbimo mašiną!“ Ji susigėdo ir atsakė: „Aš laikiau ji specialiai tau.“ Vėliau S.Dongas prisipažino, kad tas daiktas iš tiesų atspindėjo jo motinos meilę.
Kiekvieną kartą, kai menininkas perdirba parodą (parodos jau vyko Pekine Ir Niujorke), perstatomi asmeniniai daiktai sukelia ypatingus praeities prisiminimus. Savo karjeros pradžioje menininkas studijavo tapybą ir baigė Pekino universitetą 1989 m. Savo darbuose jis dažnai tyrinėja Kinijos kultūrinę revoliuciją ir jos poveikį šeimų gyvenimams.
