Autorinė lėlė nebetelpa į vieną žodį. Lėlės tarsi išeina iš tradicinių „lėlių pasaulio“, tai meno kūriniai, kuriuose įkūnytos emocijos, charakteriai, laikas ir požiūris į mus supantį pasaulį. Tokie darbai negali nejaudinti. Kiekvienas matydamas ir stebėdamas, savaip sugrįžta į vaikystę,
paskęsta prisiminimuose, istorijos ir amžinybės klausimynuose. Kiekvienas projekto dalyvis kuriamoje lėlėje paliko dalelę savęs.
Leonidas Donskis, tvirtinantis, kad iš visų meno rūšių jis „draugauja“ tik su muzika, apdovanojo savo lėlę gilia prasme, suteikė jai savo auksinių minčių. O menininkės Jūratės Jasevičienės dėka ant lėlės galvos atsirado savotiškas minčių fontanas, turintis susuktos auksinio pergamento, perrišto vielute, formą. Išvyniojus pergamentą galima perskaityti profesoriaus minčių apie išmintį, harmoniją, laimę ir grožį.
„Aš nė sekundės neabejojau, dalyvauti projekte ar ne, – teigia profesorius, – labai greitai pajutau šio projekto idėjos nuoširdumą. Kai kalbama apie pagalbą vaikams, negalima likti nuošalyje arba nerasti tam laiko. Juk, jeigu nerasime laiko dabar, anksčiau ar vėliau neberasime laiko tam, kas svarbiausia. Į lėlę sudėjau tai, kas brangiausia – savo mintis“.
Akcijoje taip pat dalyvavo ir Laima Vaikulė: „Aš neseniai dalyvavau protesto akcijoje prieš barbarišką ką tik gimusių baltųjų ruoniukų-jauniklių žudymą. Aš mačiau, kaip žudo bejėgius gyvūnus. Tai visam laikui išliks mano atmintyje. Siaubinga, kai verkia mažyliai ir jų mamos. Neįsivaizduoju, kokiu storaodžiu reikia būti, kad išliktum abejingas kito skausmui. Mes su menininke sukūrėme lėlę, rankose laikančią mažytį ruoniuką – vaiko bejėgiškumo ir pažeidžiamumo simbolį. Man labai norėtųsi, kad mano lėlė paskatintų kiekvieną iš mūsų susimąstyti ne tik apie save, savo gerovę, bet ir apie ateitį – vaikus – pačias švelniausias, bejėgiškiausias, trapiausias ir nekalčiausias būtybes. Aš noriu, kad mano lėlė primintų apie mūsų visų atsakomybę prieš vaikus“.
Parodos atidarymas įvyks rugsėjo 10d., 18.00 val. Pilies g. 3, Vilnius.
