Tapytojas Anatolijus Stiško paprastai vadina save dailininku iš Lyduokių. Jau keli dešimt-mečiai Griežionių kaimas netoli Lyduokių miestelio Ukmergės rajone yra nuolatinė dailininko gyvenamoji vieta, o kaimo žmonės ir gamta tapo svarbiausiu jo kūrybos įkvėpimo šaltiniu.
A. Stiško gimė (1937) ir augo Ukrainoje, Dnepropetrovsko srityje. 1966 m. baigė monumentaliosios tapybos studijas Vilniaus valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Kurį laiką dirbo Kauno dailės kombinate. 1974 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Kūrybinių komandiruočių į Angliją ir Nyderlandus, kitų kelionių po Europą metu turėjo progą studijuoti senųjų tapybos meistrų kūrybą muziejuose. 1986 m. A. Stiško suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Dailininkas intensyviai kuria, nuolat rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Jis rašo, publikuoja esė ir straipsnius meno, kultūros temomis. Greta kūrybos, dirba pedagoginį darbą, įgyvendina projektus. Už įvairiapusę kūrybinę ir kultūrinę veiklą A. Stiško įteiktas „Šviesuolis 2010“ apdovanojimas.
A. Stiško darbų yra muziejuose ir privačiose kolekcijose Lietuvoje, Anglijoje, JAV, Japonijoje, Izraelyje, Kanadoje, Kazachstane, Lenkijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt.
Kalbėdamas apie savo kūrybos ištakas, dailininkas teigia: „Mano išsilavinimas, dailininko įgūdžiai suformuoti Vilniaus mokykloje. Noriu padėkos žodžius tarti ir savo mokytojams – Algimantui Stoškui, Kaziui Morkūnui, Augustinui Savickui, Leopoldui Surgailiui ir Klemensui Čerbulėnui. Jie man buvo tikri guru. Jų balsus girdžiu iki šiol, o atmintį užlieja neišmatuojamo dėkingumo, kurį jiems jaučiu, bangos“.
A. Stiško yra realizmo krypties dailininkas, realistiniam pasaulio vaizdui suteikiantis poetiškumo, paslapties ir emocionalaus spalvingumo. Visi jo paveikslų komponentai – skarelėmis apsigobusios moterys, gėlių vainikais karūnuotos mergaitės, vešli Lyduokių apylinkių gamta, kaimiškos trobos, neįmantrūs valstietiški rakandai, pintinėlės su prinokusiomis uogomis ar laukų gėlės ąsočiuose – skleidžia šviesą ir spinduliuoja būties harmoniją. „Mano giesmė – apie Lietuvą, o jos stygos – rusų didžioji kultūra“, – teigia dailininkas, kalbėdamas apie savo kūrybą. A. Stiško kūrinių temose, siužetuose, kompozicijose natūraliai susipynę slaviškos ir lietuviškos pasaulėjautos bruožai suteikia paveikslams savitumo bei patrauklumo.
Pasak A. Stiško, „paveikslas gimsta iš didžiulės meilės arba stipraus dvasinio sukrėtimo. Mene būtini nuoširdumas ir didžiulė meilė – tik tai amžina ir nepakartojama. Gal iš tiesų menas yra tarsi sodas. Ir kad jis žydėtų, o sielai jame būtų šviesu, džiugu ir gera, reikia jame dirbti kiekvieną dieną“.
Informacija ir vaizdai internete – www.ldm.lt.
