Dabar populiaru
Publikuota: 2016 vasario 25d. 17:11

Modernaus baleto spektaklyje „Baltaragio malūnas“ ekspresyvios choreografijos pliūpsnis

Šokio teatras pristato baletą „Baltaragio malūnas“
Organizatorių nuotr. / Šokio teatras pristato baletą „Baltaragio malūnas“

Modernaus šokio baletas „Baltaragio malūnas“ vasario 27 dieną Šokio teatre žiūrovus žavės stipria jaunatviška ekspersija, kurią perteiks jungtinė Nacionalinės M.K.Čiulnionio menų mokyklos baleto specialybės mokinių ir Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto teatro (LNOBT) artistų trupė.

Publika turės galimybę dar kartą įvertinti spektaklio statytojo ir choreografo V.Brazdylio talentą, kuris šiemet vasario 16 d. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Šokio spektaklio siužetas yra pagal K.Borutos romaną „Baltaragio malūnas“ – emociškai paveikus, jaudinantis ir iki paskutinės minutės įtraukiantis. Tai žmogaus aistros, meilės ir atsakomybės, sudužusių vilčių istorija, kurios pagrindinė siužetinė linija yra Baltaragio, už Marcelę Pinčukui pažadėjusio būsimą dukrą Jurgą, gyvenimo tragedija. Dramatišką turinį dar spalvingai ir audringai papildo Jurgos ir Girdvainio nelaiminga meilė.

Spektaklyje nesiekta siužetinio nuoseklumo, tačiau epizodai organiškai susipina vienas su kitu. Minimalistinės dekoracijos negožia scenoje kuriamų personažų, kurių charekterius nuostabiai atskleidžia baleto artistai bei kruopščiai sudėlioja režisieriaus choreografija.

Organizatorių nuotr./Šokio teatras pristato baletą „Baltaragio malūnas“
Organizatorių nuotr./Šokio teatras pristato baletą „Baltaragio malūnas“

Visą baletą lydi 8-ajame dešimtmetyje išpopuliarėjusio Viačeslavo Ganelino miuziklo garsai, kurį Arūnas Žebriūnas 1974 m. yra įamžinęs filme „Velnio nuotaka“. Baleto siužetą žiūrovui lengva suvokti nes miuzikle daug žodžių, o jausmą atskleidžia itin subtili V.Brazdylio choreografija, kuri užpildo sceną emocijom, ir atskleidžia publikai tai, ką žodžiais kartais sunku išsakyti. Režisieriaus sukurtos šokių kompozicijos artistams iškelia itin aukštus reikalavimus.

„Šio baleto atlikimas reikalauja ne vien stipraus fizinio pasiruošimo, bet ir visiško dvasinio atsidavimo kuriamam vaidmeniui,“ – dalinasi Girdvainio vaidmenį kuriantis LNOBT artistas Jonas Laucius.

„Baltaragio malūnas“ baleto personažai labai permainingi, dinamiški, emocianaliai išraiškingi ir kontrastingi. Režisieriui pavyko sukurti itin įtaigią choreografiją kiekvienam solistui. Jauniems scenos artistams, perprasti atliekamus personažus buvo didelis iššūkis, jie turėjo ne tik įsigilinti į savų herojų likimo vingius, bet daugelis net ir “peraugti” save, užbėgti sava scenine branda keleta metų į priekį.

„Iš savo šokėjų V.Brazdylis reikalauja itin kruopštaus bei atkaklaus darbo tiek fiziškai, tiek protiškai, tiek emociškai. Kiekvienas artistas kuriamo personažo charakterį turi perteikti žiūrovui visu šimtu procentu nepamiršdamas, kartais atrodytų, nereikšmingų smulkmenų. Šiame balete atlieku Girdvainio – jauno, vėjavaikiško vaikino, kuriam terūpi jo žirgai ir merginos – vaidmenį. Pats stipriausias mano kuriamo personažo momentas – Girdvainio išprotėjimo scena. Tai ta istorijos vieta, kai Girdvainiui pavagia jo taip mylimus žirgus ir jis priverstas rinktis tarp jų paieškos ir meilės Jurgai. Tie du dalykai drąsko visą jo vidų ir galų gale atveda į būseną, kai herojus nebesupranta kas yra tikra, o kas tėra jo vaizduotės vaisius. Emociškai stipriausia mano herojaus scena yra veiksmo atomazgoje, kuomet klūpiu scenoje, po fiziškai sunkiausio Girdvainio šokio, kai aplink viskas aklinai tamsu ir tik vienas šviesos spindulys apšviečia mane visą šlapią, išsekusį – tas momentas yra tikrai magiškas!“ – dalinasi J.Laucius.

Balete „Baltaragio malūnas“ šoka dar du kviestiniai artistai, atsovaujantys LNOBT, tai – Jeronimas Krivickas ir Arnas Kunavičius.

Organizatorių nuotr./Šokio teatras pristato baletą „Baltaragio malūnas“
Organizatorių nuotr./Šokio teatras pristato baletą „Baltaragio malūnas“

Jeronimas Krivickas scenoje atskleidžia Baltaragio asmenybę. Pirmą kartą šį vaidmenį jis atliko būdamas 11-oku, kuomet dar mokėsi Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokykloje. ”Tada buvo nelengva susitapatinti su Baltaragiu, išgyvenančiu be galo stiprias likimo skirtas kančias, itin gilius, sudėtingus jausmus. Dabar, prabėgus keleriems metams, vėl atlieku šį vaidmeni. Viską matau jau kitaip, brandžiau, įžvalgiau. Tačiau tenka pripažinti, kad šis vaidmuo man yra tikras iššūkis – Baltaragis vienas sunkiausių mano kuriamų personažų baleto scenose.” – pasakoja J.Krivickas.

Painų Pinčiuko vaidmenį atlieka išraiškingas LNOBT artistas A. Kunavičius. Kaip ir jo kolega, sako augęs su šiuo vaidmeniu. Jo charakterį perprasti padėjo tiek spektaklio režisierius V.Brazdylis, tiek įgyta branda. Tai viena sudėtingiausių asmenybių pastarajame balete. “Pinčiukas yra visiškai dvilypė asmenybė. Jis gudrus ir klastingas, o dėl šių charakterio bruožų yra liūdnas ir vienišas. Nori dominuoti, bet atsiduria tarsi užburtam rate – pasiklysta jausmuose ir savuose poelgiuose” – atskleidžia savojo personažo savybes A. Kunavičius.

V.Brazdylis šalia patyrusių artistų, puikiai geba į sceninį veiksmą įpinti dar auginamą Lietuvos baleto jaunąją scenos kartą. Choreografas visiškai pasitiki savų M. K. Čiurlionio mokykloje ugdomų mokinių gabumais. Baleto skyriaus auklėtiniai jau ilgus metus dalyvauja Nacionalinio Operos ir baleto teatro (NLOB) scenoje spektakliuose, kaip atlikėjai. Dažniausiai juos išvysime klasikiniuose NLOB baletuose – „Bajaderės“, „Pelenė“, „Miegančioji gražuolė“. Todėl net du solinius vaidmenis choreografas drąsiai skyrė šios mokylkos mokinėms.

Jurgos vaidmenį balete „Baltaragio malūnas“ atlieka Julija Stankevičiūtė, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos 12-os baleto klasės mokinė.

„Galiu būti nerūpestinga ir linksma, bet visada būsiu jautri ir pažeidžiama viduje. Kaip ir Jurga. Už galimybę sukurti man patikėtą vaidmenį esu dėkinga mokytojui V.Brazdyliui – jis puikus choreografas, visada turintis savo tvirtą nuomonę, bet labai atviras naujoms idėjoms, suteikiantis laisvės kurti patiems ir interpretuoti vaidmenis savaip,“ – atskleidžia kūrybos užkiliusius Julija.

Jurgos auklės, Uršulės vaidmenį scenoje atskleidžia Emilija Šumacherytė, išraiškingų šokio kompozicijų atlikėja, M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto klasės vienuoliktokė. Ji džiaugiasi galėdama perteikti išskirtines asmenybes scenoje.

„Dažniausiai man patikimi vaidmenys turi itin ryškius charakterius. „Baltaragio malūne“ atlieku regis dar tolimą man, jaunai atlikėjai, Uršulės vaidmenį. Tačiau jaučiu vidum, kad pavyko perprasti ir įsiklausyti kuriamos personažės moterišką kančią – neatsakytos meilės tragediją. Supratusi Uršulės skausmą, atsidavimą auginant svetimą vaiką ir beviltiškai laukiant atsako meilėje, ją pamilau.”

Modernaus šokio baletas „Baltaragio malūnas“ yra vienas sėkmingiausias ir įdomiausias sava choreografija bei režisūriniais vingiais V. Brazdylio darbas. Pirmą kartą šis baleto kūrinys išvydo sceną 1979 m. Nacionaliniame Operos ir baleto teatre. To meto meno ir šokio kritikai negailėjo pagyrų ir rašė, kad V.Brazdylio baletas pranoko savu įtaigumu net savo pirmtaką – kultinį 1973 m. kino režisieriaus A. Žiebriūno pastatytą muzikinį filmą „Velnio nuotaka“.

Baleto spektaklį „Baltaragio malūnas“ publika išvys vasario 27 dieną 15 val. Šokio teatre (T.Kosciuškos g. 11, Vilnius)

Temos: 1 Malūnas
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės