„Mykolo tiltai“: kai mažas miestelis tampa didelių idėjų įgyvendinimo namais

Šventinę savaitę, kaip ir priklauso, užbaigs atlaidai – malda, susitikimas ir dovana bažnyčiai. Šiemet festivalio dalyviai kartu su tekstilininke Žydre Ridulyte ir vietos moterimis kurs veltinio pasėdukus – mažą, bet labai praktišką priminimą, kad artėja šaltasis sezonas.

Vienas gražiausių šių metų sutapimų – į „Mykolo tiltus" bei Mykolines atvyksta skulptorius ir rašytojas Mykolas Sauka, kuris ieškos vietos ir idėjos naujai skulptūrai Žemaičių Naumiestyje.

Tai savaitė, kurianti tiltus tarp žmonių, kūrybos ir atminties, kur profesionalių menininkų kūryba jungiasi su vietos bendruomenės kūrybiniu potencialu, o nenaudojami miestelio pastatai transformuojami į parodų, koncertų ir repeticijų sales, kūrybinių dirbtuvių, susibūrimų bei bendravimo vietas.

Organizatorių nuotr./Žemaičių Naumiesčio sinagoga

Festivalis kviečia įsitraukti, išbandyti, susitikti ir kurti. Nes kūrybingas miestelis prasideda nuo kūrybingo žmogaus, kur gimsta bei realizuojasi drąsiausios idėjos.

Miestelio liūtinimas

Žemaičių Naumiestis — senas Žemaitijos paribio miestelis, ilgą laiką buvęs svarbioje Lietuvos ir Rytų Prūsijos pasienio erdvėje. Jo istoriją iki šiol primena išskirtinis miestelio herbas — auksinis liūtas, dantyse laikantis raudoną titnaginį pistoletą.

Šis herbo simbolis tapo žaismingu miestelio identiteto ženklu — Žemaičių Naumiestis pradėtas liūtinti. Ant kultūros centro pastato atsirado pirmasis gatvės meno kūrinys, o miestelyje bei buvusioje dvaro teritorijoje galima sutikti žaismingų liūtukų, kuriuos atrasti padės jau spaudai paruoštas spaudai „liūtinis“ žemėlapis. Net miesto centre esanti autobusų stotelė tapo meno kūriniu – joje autobusą vairuoja, ne kas kitas, o liūtas.

Organizatorių nuotr./Liūtas Žemačių Naumiestyje

Buvusiose kareivinėse — ne ginklai, o menas

Festivalio sumanymas — istoriją paversti gyva dabarties kūrybos medžiaga, todėl atveriamos ir įveiklinamos erdvės, ilgą laiką buvusios nenaudojamos. Viena jų — buvusios tarpukario kareivinės Ramybės gatvėje, išskirtinis Gediminaičių stulpų formos pastatas, menantis tarpukario Lietuvos kariuomenės istoriją. Čia buvo dislokuotas Septintojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko štabas ir vienas batalionas. Po karo pastate veikė profesinė technikos mokykla, vėliau — vidurinė mokykla.

Festivalio pirmą dieną animacijos režisierius Ilja Bereznickas kartu su vietos jaunimu kurs animacinį filmą apie Žemaičių Naumiestį. Čia pradsidės ir veltinio dirbtuvės.

Rugsėjo 25-osios vakarą bursis vienos dienos choras. Kviečiami visi norintys – ir dainuoti, ir tiesiog klausytis.

Vietoje, kur kadaise skambėjo komandos ir ginklai, šiandien karaliauja menas.

Romas Klimavičius/Romas Klimavičius „Mykolo tiltai“

Tiltas į Latviją

Šių metų festivalyje atsiranda ir dar vienas tiltas — į Latviją. Rugsėjo 22-ąją, Baltų vienybės dieną, kūrybines dirbtuves ves interjero dizainerė Laura Lėja Abrams, praėjusiais metais apsigyvenusi Žemaičių Naumiestyje. Ji kvies kurti bendrą kūrybinį tiltą tarp žmonių, jungiantį skirtingas patirtis ir baltų kultūros erdvę.

Pristatysime fotografo Aigaro Ziemelio kūrybą bei sveikstančių priklausomų žmonių bendruomenę „Kalno palaiminimų bendruomenė“ („Kalna svētību kopienā“), kurią įkūrė Romos katalikų bažnyčios kunigas Andrejs Mediņš. Tai unikali bendruomenė, kurioje sveikstantys priklausomybių paliesti žmonės kartu kuria, dirba ir prikelia erdves naujam gyvenimui — apleistos vietos virsta žydinčiais sodais ir gyvais namais. Bendruomenės pastangomis naujam gyvenimui prikelti Bruknos, Kurmenės dvarai, Kankalės bažnyčia, Barblės mokykla, Skaistkalnės vienuolynas, bažnyčia.

Organizatorių nuotr./Festivalis Žemaičių Naumiestyje

Šalia Bruknos dvaro pastatyta išskirtinė koplyčia — X amžiaus Karsos katedros kopija, kurią savo rankomis pastatė patys bendruomenės nariai. Festivalio „Mykolo tiltai“ projekto vadovė, naumiestiškė režisierė Dalia Cibauskaitė–Dali Rust, jau šeštus metus Bruknos koplyčios žiemos sode rengia lietuvių menininkų parodas.

Šiuo metu Bruknoje eksponuojama dailininko Romo Klimavičiaus ir rašytojos, psichoterapeutės bei poezijos terapeutės Jūratės Sučylaitės paroda „Dialogai“. O rugsėjo 24-ąją, Europos paveldo dienų proga, Žemaičių Naumiesčio kultūros centre bus atidaryta jau kita, specialiai miesteliui sukurta Romo Klimavičiaus paroda.

Buvusi sinagoga – istorija sugrįžta

Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Šią dieną atveriamos buvusios Žemaičių Naumiesčio sinagogos durys. Rugsėjo 23 ir 24 dienomis ši erdvė bus prieinama lankytojams.

Buvusi sinagoga – ne tik pastatas. Tai priminimas apie bendruomenę, kuri buvo neatsiejama miestelio gyvenimo dalis ir kurios šiandien nebėra. Žydų bendruomenė Žemaičių Naumiestyje buvo itin gausi – 1897 metais iš 2445 miestelio gyventojų 1438 buvo žydai.

Organizatorių nuotr./Festivalis Žemaičių Naumiestyje

Gyvenvietė įsikūrusi trijų upelių santakoje, todėl vanduo čia taip pat tampa svarbia miestelio atminties ir kraštovaizdžio dalimi. Šią temą festivalyje pradeda pasakoti iš Žemaičių Naumiesčio apylinkių kilusios fotografės Neringos Arnašiūtės paroda „Upės tėkmėje“, kuri vyks šalia buvusios sinagogos bei jos viduje.

Europos paveldo diena ir Pietų Afrika

Rugsėjo 24-oji bus skirta paveldui ir dar vienam svarbiam tiltui — tarp Žemaičių Naumiesčio ir Pietų Afrikos Respublikos. Ši diena sutampa su valstybine švente Pietų Afrikos Respublikoje — Paveldo diena.

Į festivalį atvyksta buvęs Lietuvos ambasadorius Pietų Afrikos Respublikoje, fotografijos istorikas Dainius Junevičius, kuris pristatys paskaitą „Iš Žemaičių Naumiesčio kilusio verslininko ir visuomenininko Samuelio Markso (Sammy Marks) sėkmės istorija“. Jo istorija parodo, kaip iš mažo Žemaitijos miestelio kilusio žmogaus gyvenimo kelias gali nuvesti iki svarbaus pėdsako kito žemyno istorijoje.

Paveldo dieną vainikuos žavieji „Rakija Klezmer Band“ vyrukai – muzikantai, į Žemaičių Naumiestį atsivešiantys klezmerio muzikos ritmus.

Meninis autobusas ir idėjos kitiems metams

Penktadienį, rugsėjo 25 dieną, atvykę menininkai, bendruomenės, seniūnijų bei savivaldybės kviestiniai svečiai sės į žinomo gatvės menininko, užaugusio Žemaičių Naumiestyje, Pijaus Čeikausko (Pidžin) išpieštą simbolinę vėtrungę — autobusą, kurį „paaukojo“ Šilutės autobusų parkas.

Šiuo Meniniu autobusu keliausime susitikti su žmonėmis, kurie kuria, veikia ir savo idėjomis bei iniciatyvomis prisideda prie kūrybiškesnio Šilutės rajono.

Festivalyje dalyvaus ir Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros dėstytojai. Jų viešnagė — tai galimybė pažvelgti į Žemaičių Naumiestį kaip į kūrybinės vietokūros laboratoriją: kitais metais Dailės akademijos studentai kurs ateities vizijas nenaudojamiems pastatas, bei miestelio viešosoioms erdvėms

Festivalis tampa ne tik savaitės renginiu, bet ir procesu, kurio rezultatai lieka miestelyje ir jam pasibaigus.

Organizatoriai: Festivalio pagrindinis organizatorius — Šilutės kultūros centras kartu su Žemaičių Naumiesčio skyriumi. Žemaičių Naumiesčio bendruomene bei seniūnija. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilutės rajono savivaldybė, prie jo įgyvendinimo prisideda vietos bei rajono žmonės, institucijos ir organizacijos.

Kada: rugsėjo 21–27 d. (pagrindinė programa 21–25 d., Mykolinės — 26 d., atlaidai — 27 d.) Kur: Žemaičių Naumiestis, Šilutės r. Visa programa