Spektaklio prodiuseris – „Audronio Liugos produkcija“ (ALP). Spektaklyje vaidina Gediminas Girdvainis, Paulius Tamolė, Agnė Ramanauskaitė, Jolanta Dapkūnaitė, Aldona Vilutytė.
Anksti įsiveržusi į lenkų literatūros elitą, dvidešimt penkerių metų Dorota Masłowska pastaruoju metu atsidūrė ir teatralų dėmesio centre. Prieš dvejus metus sukurta jos pirmoji pjesė „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“ jau pastatyta Varšuvoje, Londone ir Berlyne. Šiais metais festivalyje „Naujosios dramos akcija’09“ Vilniuje buvo parodyta Berlyno Maksimo Gorkio teatre sukurtas spektaklis „Du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai“, kurį režisavo vienas iš jaunojo vokiečių teatro lyderių Arminas Petrasas.
1983 metais gimusi Dorota Masłowska laikoma didžiausiu jaunosios kartos talentu lenkų literatūroje. Pirmąjį romaną „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“ Dorota Masłowska parašė būdama vos aštuoniolikos, o už romaną „Garnių karalienė“ 2006 metais ji gavo reikšmingą lenkų literatūros apdovanojimą „Nike“. Nors dėl įvairių vulgarybių ir atviro požiūrio į Lenkijos tikrovę Masłowska vertinama kontraversiškai, kritika teigia, jog „šiai jaunai merginai būdingas neregėtas brandumas ir didžiulis talentas valdyti lenkų kalbą, pjaustyti, griauti ją, sugrūsti į košelieną ir iš šios košelienos sukurti savitą kalbėseną, neretai makabrišką, be galo rizikingą ir visada asmenišką bei poetišką“.
Tapti dramaturge nebuvo Masłowskos svajonė. Parašyti pjesę ją įkalbėjo „Rozmaitości“ teatro vadovas ir vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų režisierių Grzegorzas Jarzyna. Iš pradžių ji atsisakė, tačiau vieną dieną, pajutusi kūrybinę tuštumą, nusprendė išbandyti save naujoje srityje. „Dar kartą pasidalinau su žmonėmis iš „Rozmaitości“ teatro savo abejonėmis, ir jie man pasakė: „Tiesiog parašyk dialogus“, – apie dramaturginį debiutą pasakoja rašytoja. Kurti dialogus Masłowskai buvo tarsi naujas žaidimas – dėlionė arba „Lego“. Ir nors pjesė trumpa, jai sukurti autorei prireikė daugiau laiko nei parašyti romaną.
Pjesės idėjos Masłowskai toli ieškoti nereikėjo – ji gimė iš asmeninės patirties: „Žiemą aš keliavau su savo draugu prie jūros: naktis, vėjas, tuštuma ir tik mes – du vargšai valkatos. Kai panorome išgerti puodelį kavos vieninteliame viešbutyje Juratoje, mano draugas išsipusčiusiai barmenei pasakė: „Laba diena, mes esame du vargšai rumunai, kalbantys lenkiškai, galbūt turite likusių užkandžių?“. Rašytoja sako negalėjusi pamiršti išgąsčio barmenės veide, – ji neperprato jaunuolių pokšto ir išsigando „valkatų rumunų“. Pjesė gimė iš šio vienintelio sakinio.
„Dviejų vargšų rumunų, kalbančių lenkiškai“ autorė pripažįsta, kad tai, ko gero, liūdniausia istorija, kurią jai yra tekę parašyti. Pirmoji pjesės dalis yra apie dviejų jaunų žmonių karštinę ir beprotystę, antroji – apie jųdviejų staigų prabudimą kažkur Lenkijoje, apie netikėtai užklupusią vienatvę, susvetimėjimą ir kovą už gyvenimą. „Pjesė kalba apie emocijų žiemą ir apie „rumuniją“ žmonėse šiandien“, - sako Masłowska.
Vieną tamsią naktį po linksmo vakarėlio vargšais rumunais apsimetusi porelė traukia per Lenkijos provinciją. Apimti palaimingo nerūpestingumo, jie jaukia tvarkingą provincijos gyvenimą. Kai pradeda silpti dozės efektas, „vargšai rumunai“ pavirsta atpažįstamais tipais. Parcha yra populiarus jaunas aktorius ir garsaus televizijos serialo, kuriame jis vaidina kunigą Gžegožą, žvaigždė, o Džina – vieniša motina, pašalpą už vaiko išlaikymą išleidžianti svaigalams. Dviejų jaunų pjesės veikėjų maskaradinė kelionė po gimtąją šalį veda bauginančios ribos link. Tai kartu ir jų savimonės kelionė, prasidedanti nuo nekalto pokšto ir pasibaigianti dramatiška akistata su gyvenimu.
Pasitelkusi juodosios komedijos žanrą, Dorota Masłowska kalba ne vien apie šiandieninę Lenkiją ir atvirai klausia – kas slypi už švytinčio suvienytos Europos fasado? Kodėl naująsias jos visuomenes yra apėmęs nepakantumas „žemesnėms“ tautoms, socialinė atskirtis, vartotojiškumo suklestėjimas, vedantis susvetimėjimo ir agresijos link? Ir koks yra šiandieninio statistinio jos piliečio identitetas? Žvelgiant į šiandieninę nepakantumo kitataučiams statistiką (didžiausią netoleranciją, beje, jaučiame romų tautybės žmonėms) ir tapatybės krizę Lietuvoje, galima sakyti, kad tai yra pjesė ir apie mus. Todėl Dorota Masłowska mielai sutiko su idėja pakoreguoti originalų pjesės pavadinimą. Pavadinę spektaklį „Du vargšai rumunai, kalbantys LT“, klausiame, – kas slypi už šiandien puoselėjamo Lietuvos įvaizdžio fasado?
