2026-10-13 14:24

Nidoje – Prancūzų kultūros savaitgalis: fotografija, šokis, muzika ir kinas

Spalio 16–18 dienomis į Nidą sugrįžta Prancūzų kultūros dienos. Čia atgims legendinės Jeano Paulio Sartre’o ir Simone de Beauvoir viešnagės akimirkos, šokis ieškos žmogaus ir gamtos ryšio, o savaitgalį nuspalvins prancūziškas šansonas ir kinas.
google Sekite 15min Google
J. P. Sartro skulptūra Nidoje.
J. P. Sartro skulptūra Nidoje. / A.Kundroto nuotr.

„Prancūzų kultūros dienos mums yra ypatingos – jos primena, kad Kuršių nerija yra ne tik unikalus gamtos ir kultūros kraštovaizdis, bet ir vieta, kurioje susipina įvairių tautų istorijos. Prancūzija čia paliko savo atminties ženklų – nuo karo belaisvių istorijų iki žymių menininkų viešnagių momentų. Šiandien ryšiai, puoselėjami kūrėjų, kviečia mus visus dar geriau pažinti Prancūzijos kultūrą“, – sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.

Prancūzų kultūros savaitgalį Nidoje spalio 16 d. atidarys Antano Sutkaus fotografijų paroda „J. P. Sartre ir S. de Beauvoir Nidoje 1965 m.“. Garsaus prancūzų rašytojo ir jo ilgametės draugės filosofės bei rašytojos vizito Lietuvoje akimirkos bus eksponuojamos Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ visą spalio mėnesį.

Stopkadras/Kadras iš filmo „Po oda“
Stopkadras/Kadras iš filmo „Po oda“

1965 metais Antano Sutkaus darytose nuotraukose subtiliai vaizduojamas rašytojo ir jo draugės pasivaikščiojimas Kuršių nerijos kopomis. Ši ikoniškų fotografijų paroda jau yra aplankiusi daugybę šalių. Prancūzijoje ir kitų valstybių meno galerijose ji rodyta minint 100-ąsias J. P. Sartre’o (2005 m.), o vėliau – 100-ąsias S. de Beauvoir (2008 m.) gimimo metines.

Moters kūnas ir Kuršių nerijos gamta

Penktadienio vakarą „Agiloje“ tęs prancūzų menininkė Marine Fernandez su šokio spektakliu „Centifolia“.

Pasitelkdama judesį, balsą ir teatrališkumą, menininkė apmąsto, kaip moterys laikui bėgant jaučiasi savo kūne, priima jo trapumą ir stiprybę bei klausia, kokius moteriškumo simbolius paveldime, kaip juos perimame bei įkūnijame.

Eglės Sabaliauskaitės nuotr./„Metų laikai“
Eglės Sabaliauskaitės nuotr./„Metų laikai“

Iškart po monospektaklio, penktadienio vakarą, žiūrovai išvys Šeiko šokio teatro šokio filmą „Po oda“, kurį sukūrė prancūzų režisierė Trécy Afonso ir choreografė, šokėja Mathilde Monfreux kartu su teatro šokėjais.

Kuršių nerijoje filmuotas kūrinys tyrinėja žmogaus ir gamtos ryšį, nematomas jungtis paversdamas vizualiomis architektūrinėmis ir natūraliomis formomis. Tokiu būdu šokančių kūnų ir aplinkos formos susilieja į vientisą judantį vaizdą. Su būdingu prancūzišku subtilumu ir organiškumu filmas įtraukia žiūrovą į poetišką gamtos ir šokio sambūvį.

Netikėti „Metų laikai“

Prancūzų kultūros savaitgalį Nidoje spalio 17-osios rytą pratęs žygis po Parnidžio kopą su gide Aušra Feser, kviečiantis atrasti Prancūzijos istorijos pėdsakus Kuršių nerijoje.

„Dvi skulptūros šalia tako – viena primena garsiąją A. Sutkaus nuotrauką ir trumpą Nobelio premijos laureato J. P. Sartre viešnagę Nidoje, kita pasakoja itin skaudžią istoriją apie prancūzų belaisvių stovyklą Pirmojo pasaulinio karo metais. Užsuksime ir į tuomet vadintą Tylos slėnį, kur stovėjo belaisvių barakai ir pirmą kartą išgirsime prancūzų karininkų prisiminimus apie vadinamąją „keršto“ stovyklą. Prisiminsime ir dar vieną garsų prancūzą – filosofą Denis Diderot, kurio kelionė per Kuršių neriją įkvėpė jautrią prisiminimų poemą“, – žygio detalėmis dalijasi Aušra Feser.

Šeštadienio vakarą – Šeiko šokio teatro ir Mindaugo Bačkaus vadovaujamo Klaipėdos violončelių kvarteto spektaklis „Metų laikai“. Jame Antonio Vivaldi „Keturi metų laikai“ įgauna naują, dekonstruotą formą, o metų laikus įkūnija skirtingų scenos menų atstovai: aristokratiškoji balerina Beata Molytė, teatro šamanu vadinamas Benas Šarka, aktorius mimas Aleksas Mažonas ir šiuolaikinio šokio šokėjas Marius Pinigis. Choreografė Agnija Šeiko skirtingas jų judesio raiškas sujungia į netikėtai darnią visumą.

Andriaus Kundroto nuotr./Žygis Parnidžio kopa
Andriaus Kundroto nuotr./Žygis Parnidžio kopa

Šeštadienio programą pabaigs prancūziškų dainų vakaras su atlikėja iš Paryžiaus Lina Štalyte. Koncerte skambės klasikiniai prancūziški šansonai ir šiuolaikinės dainos – tos, kurias Lietuvoje daugelis atpažins nuo pirmųjų taktų.

Spalio 18 d., sekmadienį, tęsiantis Prancūzų kultūros savaitgaliui Nidoje, Lina Štalytė „Agiloje“ surengs nemokamą muzikinę edukaciją – kelionę po Prancūziją ir Paryžių per dainą.

„Kartu dainuosime prancūziškai – mokysimės tarimo ir atrasime žodžių prasmę. Sužinosite, kaip dainuoja prancūzai, iš kur atsirado šansonas, taip pat pasidalinsiu keliomis istorijomis iš gyvenimo Paryžiuje. Kiekvienas edukacijos dalyvis galės šį tą atrasti ir savo paties balse“, – žada L. Štalytė.

Sekmadienio rytą organizatoriai kviečia pradėti su prancūziškais pusryčiais. Įvairių rūšių prancūziški blyneliai (crêpes) bus ruošiami „Gitanos blyninėje“ (Naglių g. 18M, Nida).

Prancūzų kultūros dienų Nidoje programą sekmadienio popietę pabaigs nemokamas filmo seansas visai šeimai: komiška istorinė drama „Gardumynas“.

Prancūzų kultūros savaitgalio Nidoje programa skelbiama svetainėje www.visitneringa.com. Organizatoriai: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, Šeiko šokio teatras ir Prancūzų institutas Lietuvoje. Projektą finansuoja: Neringos savivaldybė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.