Birutė Kapustinskaitė. STAND-UP'AS PRASMEI IR BEPRASMYBEI
Balandžio 15 d. 19.30 val. LNDT. Teatro scenoje pirmą kartą stand-up komedija – žanras, kuris per juoką apvalo ne tik pasakojantįjį, bet ir klausantįjį. Prajuokinti kitą žmogų yra išties nelengva užduotis. O dar sunkesnė užduotis, kuri rūpi teatrui naudojant humorą, kaip komunikavimo formą, – paliesti skaudžias, mums visiems artimas gedulo, netekties, savižudybės temas. Išjudinti žmoguje kažką netikėto, padėti pasijuokti iš savęs, pasižiūrėti į skausmingas patirtis iš šono, kad galėtum su jomis susitaikyti.
Pirmą kartą kartu kuriančios pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė ir režisierė Eglė Švedkauskaitė kviečia žiūrovus kartu keliauti į naujas teatrines formas ir per vieną stand-up komedijos numerį tyrinėti netektį šeimoje.
Opera „Rigoletas“
Balandžio 15-16 d. 18:30 val. LNOBT. Lietuvos operoje vėl atgimsta Rigoleto drama, amžina ir universali. Šis G. Verdi operos, ne kartą vertusios jaudintis Lietuvos žiūrovus, pastatymas – tai paskutinis legendinio režisieriaus Franco Zeffirelli (1923–2019) sukurtas spektaklis, kurį scenoje įkūnijo jo kolega ir bendražygis Stefano Trespidi. Klasikinis, išlaikantis Zeffirelli stilių, prabangus ir grandiozinis Rigoleto pastatymas užbaigia žymiojo režisieriaus darbus, kuriais žavėjosi visas pasaulis. LNOBT šį spektaklį pastatė kartu su Maskato karališkuoju operos teatru (Omanas).
Spektaklis METAMORFOZĖ. Pagal Franzo Kafkos kūrybą
Balandžio 16 d. 19 val. LNDT. Kaip, kada ir kodėl nustojame į Kitą žvelgti kaip į žmogų? Pačioje Franzo Kafkos kūrybos šerdyje visuomet galima užčiuopti nagrinėjamas skirtingas nužmoginimo formas. Istorija apie vabzdžiu pavirtusį Gregorą Zamzą kelia klausimą apie tai, kokios yra mūsų atjautos kitam ribos: kaip vyksta tapatinimosi procesas, kaip yra konstruojamas Kitas, ar sugebame priimti Kitą kaip žmonijos dalį. Šiame spektaklyje siekiama nagrinėti sudėtingą dialektinį ryšį tarp dviejų skirtingų politinių (plačiąja prasme) mechanizmų: empatiško susitapatinimo iš vienos pusės, ir nužmoginimo iš kitos.
Kafkos kūriniuose esantis prasmių laukas be galo platus, nepasiduodantis paprastoms, vienareikšmėms interpretacijoms. Siekiant atverti skirtingus jų lygmenis, spektaklyje svarbiausia vis dėlto megzti dialogą su realybe, kurioje gyvename.
Menų pašaukti. Con fuoco
Balandžio 16 d. 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Jau daugiau nei 20 metų gyvuojantis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras nuolat rengia spalvingas programas ir ilgus metus puoselėja gražią tradiciją kasmet pavasarį pasirodyti Nacionalinėje filharmonijoje. Orkestro repertuare pirmenybė teikiama klasikos, romantikos, XX a. opusams, visuomet randama vietos ir lietuvių autorių kūriniams.
Šį koncertą žymi dviguba dedikacija: Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 80-mečiui ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejiniams metams. Tad pasitelktos ryškiausių jaunųjų muzikų pajėgos pateiks ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, ir jo mokytojo Carlo Reinecke’s, amžininko Ralpho Vaughano Williamso, ir įdomaus dabarties prancūzų kompozitoriaus bei perkusininko Emmanuelio Séjourné kompozicijas, įtraukiančias į smagaus bendravimo per muziką sūkurį.
Baleto pamoka suaugusiems
Balandžio 17 d. 18 val. LNOBT. Norite pažinti baletą savo kūnu? Pajausti, kuo kasdien gyvena baleto artistai? LNOBT organizuojamose baleto pamokose suaugusiems laukiami įvairaus amžiaus, figūros, lyties ir profesijų žmonės. Baleto pamokas ves LNOBT baleto trupės artistai: balandžio 17 d. – Olga Konošenko, balandžio 29 d. – Robertas Vaištaras. Į pamoką būtina atsinešti baletui tinkamą aprangą ir avalynę lanksčiu padu. Papildomą informaciją gausite įsigiję bilietus. Jei turite klausimų – parašykite mums el. paštu edukacija@opera.lt
William Shakespeare. ĮSTABIOJI IR GRAUDŽIOJI ROMEO IR DŽULJETOS ISTORIJA
Balandžio 17 d. 18.30 val. LNDT. Režisierius Oskaras Koršunovas: Shakespeare’o veikalas „Romeo ir Džuljeta“ dažniausiai įsivaizduojamas kaip odė romantiškai meilei. Iš tikrųjų tai – socialinė drama, kurioje paprasta meilė dramatiškomis aplinkybėmis įgauna aukščiausią tragizmo skambesį. Šioje tragedijoje mane labiausiai domina tai, kad meilė gimsta ir skleidžiasi neapykantoje, Veronos karo atmosferoje. Norėjau akcentuoti šį paradoksą: neapykanta žudo, tačiau būtent ji įžiebia meilės kibirkštį.
Apie tai galima kalbėti ir dievišku lygmeniu – meilė gimsta iš neapykantos, kad pastarąją nugalėtų. Gali būti, jog iš tikrųjų pati neapykanta gimsta iš nieko. Montekių ir Kapulečių pavyzdys būtent yra iškalbingas, nes niekas nebežino nesantaikos priežasties. Jų karo priežastis visi seniausiai pamiršo. Jaunasis Tebaldas priima neapykantą ir ją gina kaip tradiciją. Mes dažnai puoselėjame tokias tradicijas, kurios sukuria priešpriešą iš tariamų skirtumų ir palaiko neapykantą. Tai, deja, vis dažniau taikomas principas – sutelkti visuomenę ieškant priešų.
Statydamas spektaklį norėjau įsigilinti, kaip neapykanta formuoja skirtumus ir tampa visa ko priežastimi. Man atrodo, kad neapykanta yra skirtumų pagrindas, kuris tarp Montekių ir Kapulečių steigia skirtumų iliuziją, apgauna ir dar labiau juos supriešina. Taip pasidalijusios visos visuomenės.
Meilė panaikina skirtumus. Ji vienintelė parodo, jog iš esmės tarp klanų nėra jokio konflikto. Meilė sukuria laisvę, o laisvėje nėra priešybių. Deja, Romeo ir Džuljeta laisvę atranda tiktai mirtyje. Paaukota laisvė sunaikina ne tik modernybę, kurią lemia vaikai, bet ir tėvų taip puoselėjamą tradiciją.
Operetė „Sarsuela“
Balandžio 18 d. 18.30 val. LNOBT. Sarsuela – ispanų nacionalinis muzikinio teatro žanras, viename spektaklyje derinantis vokalinius numerius, dialogus ir šokį. Šis mūsų spektaklis sukonstruotas iš įvairių ispaniškų arijų ir dainų, atskleidžiančių ir personažų charakterius, ir siužeto vingius. Veiksmas vyksta nedidelio Andalūzijos miestelio šeimos tavernoje, apsuptoje jaukios žalumos ir šilumos. Joje skamba muzika, verda aistros, liejasi vynas, šokama. Tos muzikos abejingai negalima nei atlikti, nei klausyti – ji tiesiog neskambės. Joje turi pajusti pietų karštį, vyno skonį, tamsiaakės ispanės viliones. Sarsuela bus tarsi tyro oro gurkšnis visiems, pavargusiems nuo šiandienos aktualijų, – bus saulės, šilumos ir tikrų jausmų, daug aistringos muzikos, tango ir flamenko šokių.
Spektaklis vaikams „Teatras suburia draugus“
Balandžio 19 d. 10 val. LNOBT kviečia visus 5-10 metų vaikus pasisvečiuoti ypatingame teatre, kuris suburia draugus gražiai, skambančiai draugystei! Muzikinė edukacinė istorija papasakos vaikams apie penkis mūsų teatro orkestro muzikantus ir jų geriausius draugus instrumentus – fleitą Pauveliną kartu su pussesere piccolo fleita Hamigaite, obojų Praną ir jo dėdę anglų ragą Petrą, klarnetą Bufė Kramponą Ležaną ir jo mažąjį brolį Žvieglį, valtorną Stasę ir jos tetą Vagner Tūbą, fagotą Darių ir jo kaimyną kontrafagotą Girėną bei kitą fagotų porelę – fagotą Princą Vincą ir senelį kontrafagotą Alfonsą. Gal jie taps ir jūsų draugais? Juk kas kartą atėjus į teatrą, jie jūsų laukia ir pasitinka nuostabiu skambesiu iš orkestro ložės. Kuo jie ypatingi? Apie tai jums papasakos mūsų istorija.
Dingęs teatras: užkulisių detektyvas
Balandžio 19 d. 16 val. LNOBT. Kviečiame į kelionę laiku: į tuos metus, kai iškilo nauji teatro rūmai. Įsivaizduosime, kaip prieš pusę amžiaus galėjo atrodyti viena ar kita patalpa, atskleisime kas joje vykdavo, kam ji naudojama dabar. Patyrinėsime, kas jau yra išnykę, ko seniai nebeliko. Lankysimės ir ten, kur nėra buvę dauguma teatro darbuotojų. Kartais pasijusime kaip tikri detektyvai, sekdami to laikmečio pėdsakais ir prisimindami, kaip gyveno žmonės už teatro sienų, kokių kuriozų pasitaikydavo mūsų įžymybėms. Pasižvalgysime, kur patekdavo tik to meto valdžios pareigūnai ir nepakliūdavo paprasti žmonės. Atraskime teatro užkulisių paslaptis naujoje teminėje ekskursijoje!
Pagal David Foster Wallace esė. APMĄSTANT OMARĄ
Balandžio 19 d. 19.30 val. LNDT. Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti ir su septyniais kitais menininkais savo vadovavimo kadenciją Ciuricho teatrui (Schauspielhaus Zürich) baigusi Yana Ross spektakliui LNDT Mažojoje salėje pasirinko amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace (1962–2008), iš esmės kvestionuojančio žmogiškąją prigimtį, esė „Apmąstant omarą“. Savo tekstuose D. F. Wallace imasi narstyti jautriausius ir nepatogiausius šiuolaikinės visuomenės klausimus – empatiją, vaikų auklėjimą, intymumą, nesusikalbėjimą ir antropocentrizmo pabaigą.
„Tikimės, kad pavyks paskatinti žiūrovus permąstyti savo etikos ir moralės kodeksus bei vertybes ir tuo pačiu atkreips dėmesį į socialiai priimtinas pilkąsias zonas, kurias ketiname kvestionuoti. Kuriant spektaklį labai pravertė ir svarbi Susan Sontag knyga „Regarding the Pain of Others“, – teigia Yana Ross.
