2025-04-22 10:00

„Norfa“ rekomenduoja: 10 renginių šios savaitės įkvėpimams ir atradimams

Kai savaitė įsibėgėja, norisi ne tik darbų, bet ir mažų gyvenimo švenčių – įdomių patyrimų, kultūros gurkšnių ar tiesiog malonių akimirkų su artimaisiais. Būtent todėl „Norfa“ kviečia pažvelgti į šios savaitės renginių gidą – atraskite 10 renginių, kurie praturtins jūsų savaitę ir padovanos naujų emocijų. Nes įkvėpimas kartais slypi visai šalia – tereikia leisti sau jį patirti.
LNOBT opera „Hofmano istorijos“
LNOBT opera „Hofmano istorijos“ / Martyno Aleksos nuotr.

Spektaklis „KAS NEBIJO VIRDŽINIJOS VULF“

Balandžio 22 d. 19:30 val. LNDT. Tai nėra egzorcizmo seansas, nors labai panašu. Nes ką gi daryti, jei jautiesi tarsi apsėsta? Apsėsta kito žmogaus, jo gyvenimo, jo kūrybos? Tas žmogus – tai Virginia Woolf, garsioji rašytoja, į kurią vis bandai įsikūnyti, kad galų gale išsilaisvintum. Tačiau to nepakanka – tam, kad seansas įvyktų, būtina negailestinga akistata su savimi. Nebijoti Virginios? Pirmiausia reikia nebijoti savęs.

Virginia Woolf man svarbi, nes parodė savo lobius ir net davė raktą, kaip juos atverti ir jais naudotis. Sudėtinga skaityti Virginios Woolf kūrinius neturint žinių apie ją pačią: „Mano sielos paslaptys, patirtys surašytos mano darbuose.“ Man taip nutiko su jos dienoraščiais, užtiktais gastrolių metu. Tada ir prasidėjo kelionė link jos.

Virginia Woolf patenka į geriausių pasaulio rašytojų šimtuką. O jeigu jos skambantis it krištolas, nuoširdus, vibruojantis „sąmonės srautas“ surezonuos su skaitytojo ir žiūrovo sąmone – gali nutikti kaip man. Tiesiog bus sunku išsivaduoti.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Kadras iš spektaklio „Kas nebijo Virdžinijos Vulf“
Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Kadras iš spektaklio „Kas nebijo Virdžinijos Vulf“

NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS '25: Kor’sia (Ispanija / Italija) – MONT VENTOUX

Balandžio 23 d. 19:30 val. LNDT. Pasirodyme „Mont Ventoux“ „Kor’sia“ kolektyvas perinterpretuoja 1336 m. Frančesko Petrarkos parašytą tekstą „Kopimas į Ventu kalną“. Iš pažiūros, tai tik laiškas, pasakojantis apie kopimą į kalną eilinę balandžio popietę. Prisidengdamas paprastumo šydu, Petrarka per kopimą pasiūlo alternatyvą pasaulio tikėjimui – kelią aukštyn, kuriuo žmonija gali apeiti ir už nugaros palikti tamsiuosius viduramžių laikus, būsimam pasauliui atnešdamas naują humanizmo paradigmą.

„Kor’sia“ kolektyvo įsitikinimu, „Mont Ventoux“ ir šiandien mums siūlo galimybę mokytis iš praeities, kurią galima paversti geresne dabarties patirtimi ir taip kurti geresnę ateitį visiems.

Ingmar Bergman. SCENOS IŠ VEDYBINIO GYVENIMO

Balandžio 23 d. 19 val. LNDT. Ingmaras Bergmanas: „Tik jausdami vienas kitą, mes jaučiamės gyvi, net jei sukeliam vienas kitam skausmą.“

„Smagu, kad viskas dar pusiau su velniu baigėsi. Man prireikė trijų mėnesių, kad parašyčiau šį opusą ir dar gerokos gyvenimo atkarpos, kol visą tai patyriau. Rašydamas apie tuodu žmones, gvildendamas jų bėdą, aš savotiškai prisirišau prie jų. Jie gana prieštaringi, kartais bauginančiai vaikiški, o kartais pakankamai subrendę. Jie čia prišnekėjo ir nesąmonių, tačiau pasakė ir šį tą išmintingą. Jie nugandę, patenkinti, egoistai, kvaili, mieli, protingi, besiaukojantys, atsidavę, pikti, švelnūs, sentimentalūs, nepakenčiami ir verti meilės. Visa tai kartu. Taigi pažiūrėkime, kaip ten viskas dėjosi.“

„Jaunystėje mane mirtis gąsdino. Dabar aš suprantu, gyvenimas – tai tik šviesa, kuri vieną kartą užges ir dėl to nereikia kelti triukšmo.“

D.Matvejevo nuotr./Povilas Budrys spektaklyje „Scenos iš vedybinio gyvenimo“
D.Matvejevo nuotr./Povilas Budrys spektaklyje „Scenos iš vedybinio gyvenimo“

Lietuvos ir Ukrainos jungtys. Vilniaus kvartetas, Natalia Kuleba

Balandžio 23 d. 19 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Koncertas atspindi nuoširdžius Lietuvos ir Ukrainos muzikų ryšius bei kūrybines sąsajas. Vienas ryškiausių to pavyzdžių yra įžymus kompozitorius Osvaldas Balakauskas. „Vilniuje jis pasirodė baigęs ne Maskvos ar Leningrado, o Kijevo konservatoriją, kur lankė prof. Liatošinskio klasę. Tėvynėn grįžo ne iš karto, dar truputį pagyvenęs Kijeve, nes nuo pat pirmo kurso tapo savu Ukrainos modernistiniam underground, t. y. neformaliems, disidentiniams kompozitoriams“, – yra rašęs Donatas Katkus. O Balakauskas savo garbų profesorių Lyatoshinsky (Liatošinskį) viename interviu mini kaip vieną tolerantiškiausių iš visų tuomečių kompozicijos pedagogų.

Tad koncerte skamba abiejų autorių – Lyatoshinsky’o, laikomo šiuolaikinės ukrainiečių muzikos tėvu, ir Balakausko – kūriniai, jų sukūrimą skiria daugiau nei 70 metų: klasikinio tipo, melodingas, dramatiškas, papuoštas rytietiškais motyvais ir impresionistinėmis spalvomis Lyatoshinsky’o Antrasis styginių kvartetas bei Balakausko Trečiasis styginių kvartetas, kurio konstruktyvią logiką elegantiškai nustelbia džiazo ritmai, harmonija ir improvizaciškumas.

VAIDINA MARIUS REPŠYS

Balandžio 24 d. 19:30 val. LNDT. Marius Repšys – vienas žinomiausių Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių. Jis suvaidino Vandalą „Išvaryme“, Lauryną „Katedroje“ ir daug kitų įsimintinų vaidmenų, laimėjo aukščiausius teatro ir kino apdovanojimus.

Pastaruosius keletą metų Marius Repšys pasirodo ekranuose ir spaudos puslapiuose ne tik kaip teatro ir kino vaidmenų kūrėjas, bet ir kaip žmogus, kovojantis su universaliomis, daugeliui pažįstamomis problemomis. Aktorius drąsiai ir atvirai kalba apie depresiją ir psichozės epizodus, kankinančius nuo vaikystės.

Ar menininko talentas ir psichikos problemos – dvi tos pačios monetos pusės? Ar aktorystė – ir kūryba apskritai – ne tik apdovanoja, bet ir žaloja, o vėliau pati semiasi jėgų iš padarytų žaizdų? Jei taip, kaip tą žalą mažinti ir ar reikia tai daryti?

Akimirka iš spektaklio „Vaidina Marius Repšys“ repeticijos/ D. Matvejevo nuotr.
Akimirka iš spektaklio „Vaidina Marius Repšys“ repeticijos/ D. Matvejevo nuotr.

Alinos Orlovos naujo albumo pristatymas

Balandžio 25 d. 18:30 LNDT. Balandžio 25 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje įvyks neeilinis dainų autorės ir atlikėjos Alinos Orlovos koncertas – ji pristatys savo naujausią albumą, kuriame bus nemažai pačios Alinos savirefleksijos ir jos muzikai būdingos introversijos. „Skambesio prasme albumas bus gana įvairus, gal net kiek eklektiškas. Daug poezijos, jautrumo garsui, paslapties ir atmosferikos“, – sako A.Orlova.

Pora naujausių dainų – „Veidrodėli“ ir „Iš Kur?“ – jau pasiekė klausytojų ausis ir širdis. Kūriniuose – daug švelnios nostalgijos. „Jaučiu ją visokiems nebūtiems dalykams – vietoms ir laikams, kuriuose neteko būti, gal net žmonėms, kurių neteko sutikti. Muzikoje apskritai daug ilgesio, šis jausmas yra vienas iš pagrindinių mano kūrybos impulsų. Dainose bandau kurti tokį lyg naują pasaulį, daug kas ateina nežinia iš kur, gal iš pasąmonės, iš jausmų ir gyvenimo pastebėjimų nuotrupų“, – pasakoja autorė.

Tomo Žukovskij nuotr./Alina Orlova
Tomo Žukovskij nuotr./Alina Orlova

Opera „Hofmano istorijos“

Balandžio 25 d. 18:30 LNOBT. Hofmano istorijos – viena dažniausiai statomų operų pasaulio operų teatruose. Jos autorius, kompozitorius Jacques'as Offenbachas, šiuo kūriniu įrodė esąs ne tik žaismingų operečių – lengvo žanro kūrinių autorius. J. Offenbachas su jos rankraščiu rankoje mirė nuo širdies smūgio vos keturi mėnesiai iki jos premjeros, ir fantastiška opera liko nebaigta, visgi partitūra yra nuostabi jo gulbės giesmė, kurios ištraukos, tokios kaip barkarolė, Daina apie Kleinzacką ar Olimpijos arija dažnai solistų atliekamos atskirai koncertuose.

Opera parašyta remiantis trimis E. T. A. Hoffmanno novelėmis ir pasakoja apie poetą Hofmaną, įsimylėjusį dainininkę Stelą. Smuklėje Hofmanas pasakoja tris istorijas apie savo mylėtas tris moteris – Olimpiją, Antoniją ir Džuljetą. Deja, visos jos baigėsi liūdnai. Ar toks pats likimas ištiks ir jo aistrą Stelai?

Martyno Aleksos nuotr./LNOBT opera „Hofmano istorijos“
Martyno Aleksos nuotr./LNOBT opera „Hofmano istorijos“

Aktorių trio „Vėl kartu“

Balandžio 26 d. 18:30 LNDT. „Kiek vaidinta, kritinėta... Labai daug ten dirbta ir žiūrėta labai daug spektaklių“, – apie Nacionalinio dramos teatro sceną pasakojo K. Smoriginas, teigdamas, kad teatras, lyginant su kitomis renginių vietomis, turi ypatingą energiją: „Teatras yra tokia mistinė vieta, kur energija niekur neišnyksta – ji siurbiasi į visas užuolaidas, į visas dekoracijas, į grindis, į žmones.“

Gal kiek pasikeitę, šiek tiek metais apėję, tačiau išsaugoję sielų giminystę ir pagarbą bendroms visų trijų vertybėms – muzikai ir poezijai. Legendiniam „Aktorių trio“ – Kostui Smoriginui, Olegui Ditkovskiui ir Sauliui Bareikiui – lygių iki šiol nėra.

Nostalgijos kupiname, laiko patikrintų autorinių dainų koncerte aktoriams akomponuos kompozitorius, pianistas, dainų aranžuotojas Audrius Balsys.

Už scenos ribų: kur gimsta spektakliai

Balandžio 26 d. 14 val. LNOBT. Dažnai teatro duris praveriame kaip žiūrovai, tačiau kas slypi ten, kur kasdien stebuklus kuria teatro darbuotojai? Kaip atrodo LNOBT erdvės, kur gimsta kostiumai, dekoracijos, choreografija? Visa tai savo akimis galite išvysti atvirose teatro ekskursijose šeštadieniais 14 valandą (pradžia – teatro kasų fojė). Kviečiame apsilankyti teatre individualiai arba kartu pasiimti savo draugus ir artimuosius!

Šia ekskursija suteikiame galimybę teatro užkulisius pamatyti ir pavieniams asmenims. Informaciją apie ekskursijas grupėms (10–25 asm.) rasite čia: www.opera.lt/edukacija/ekskursijos

SKAITYMAI: DRAMOS KLASIKA. Jeano Anouilh‘o „Antigonė“

Balandžio 27 d. 16 val. LNDT. Balandžio mėnesį ciklo „Skaitymai: dramos klasika“ organizatoriai – LNDT aktoriai Vytautas Rumšas ir Dalia Michelevičiūtė – nutarė žiūrovams pristatyti garsiausią XX a. prancūzų dramaturgo Jeano Anouilh‘o kūrinį „Antigonė“, parašytą pagal antikinę Sofoklio tragediją.

„Antigonė“ yra paskutinė garsiosios graikų trilogijos dalis. Oidipo (gr. Οἰδίπους, Oidipūs) trilogija pasakoja apie tragiško likimo graikų didvyrį, išgelbėjusį Tėbus, bet nesąmoningai nužudžiusį savo tėvą ir vedusį motiną.

Antigonė – Oidipo ir Jokastės dukra, lydėjusi savo tėvą į tremtį Kolone, kai jis sužinojo tragišką tiesą ir išsilupo akis. Vėliau ji grįžo į Tėbus, tačiau tragiškas likimas persekiojo heroję. Dėl valdžios susiginčijusių jos brolių Eteoklio ir Polineiko dvikova baigėsi abiejų brolių mirtimi, o Tėbų valdžią perėmė jų dėdė Kreontas. Eteoklį ir kitus Tėbų gynėjus jis įsakė palaidoti, o šalį išdavusio Polineiko kūną liepė palikti sudraskyti šunims ir paukščiams plėšrūnams. Tokio paniekinimo Antigonė nepriėmė – narsi herojė rizikuodama savo gyvybe ryžosi palaidoti Polineiką. Už tai Antigonė sulaukė bausmės, bet nesigailėjo, nes liko ištikima savo įsitikinimams ir nenusižengė žmogiškumui.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą