Baletas „Tuščias atsargumas“
16-24 d., 18:30 val. LNOBT. „Tuščias atsargumas“ yra komiškas baletas ir vienas seniausių ir svarbiausių šiuolaikinio baleto repertuaro kūrinių, per ilgą pasirodymų istoriją išlikęs gyvas per daugybę atgimimų. Ši versija yra vienas ryškiausių ir džiaugsmingiausių anglų choreografo Fredericko Ashtono kūrinių, kurio premjera įvyko 1960 m. Londono karališkajame balete.
Žymaus prancūzų choreografo Jeano Daubervalio 1789 m. darbas buvo įkvėpimo šaltinis Ashtono baletui, kartu su Louiso Josepho Ferdinando Héroldo partitūra, aranžuota Johno Lanchbery. Ši linksma pastoralinės meilės istorija ir toliau džiugina rafinuoto baleto meno gerbėjus visame pasaulyje.
Koncertas „Scenos pažadas“
20 d. 18:30 val. LNOBT. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras nuo 2013 m. vykdo Operos stažuotojų programą. Jauni operos solistai, atrenkami perklausos metu, visam sezonui tampa Operos teatro solistais, turinčiais galimybę dirbti su garsiais dainavimo pedagogais, režisieriais, dirigentais, jiems padedant ruošti vaidmenis teatro scenai, dalyvauti spektakliuose, kaupti sceninę patirtį. Ir kasmet pavasarį, būsimos operos žvaigždės, kviečia į koncertą.
2024–2025 m. sezoną teatro Operos stažuotojų programoje dalyvavo keturi jaunieji solistai – Ugnė Matukaitytė, Skirmantė Vaičiūtė, Regimantas Gabšys ir Mindaugas Tomas Miškinis, juos žiūrovai jau matė LNOBT spektakliuose, koncertuose. Scenos pažadas – tarsi ateities vizija, šio koncerto programoje – gražiausios operų arijos, nuostabios dainos.
Koncerte pasirodys ir buvę stažuotojai, skirtingais metais pripažinti Metų operos viltimis – Evelina Volodkovič (mecosopranas) ir Karolis Kašiuba (tenoras). Solistams akompanuos LNOBT koncertmeisterė Lina Giedraitytė.
Pagal Albert'o Camus romaną. SVETIMAS
20 d. 19 val. LNDT. Spektaklį „Svetimas“ pagal Nobelio literatūros premijos laureato Albert’o Camus knygą stato slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, laikomas ryškiausia šiuolaikinio slovėnų teatro figūra, taip pat vienu individualiausių, įžvalgiausių, novatoriškiausių teatro kūrėjų Europoje.
Abejingumo, vienatvės ir absurdiškų atsitiktinumų temas nagrinėjančiame romane „Svetimas“ aprašomas trumpas pagrindinio veikėjo Merso gyvenimo etapas, jo teismo procesas. Atsisakęs meluoti sau ir kitiems, nepaklusęs visuomenės primestoms taisyklėms ir patekęs į keistų atsitiktinumų virtinę, Merso galiausiai yra pasmerkiamas ne už galimą nusikaltimą, o už tai, kad yra kitoks – svetimas.
Ar šiuolaikinė visuomenė, kaip niekad tolerantiška, aktyviai ginanti žmogaus teises, užstojanti silpnuosius, tikrai yra pakanti kitokiems? Ar yra kitokie, kurių visuotinai gailima, ir kitokie, kurių ne? Kur tas skirtumas? Kaip jaustumėtės jūs, teisme bandydami paaiškinti savo elgesio motyvus, bet sulaukdami vis tų pačių tendencingų klausimų ir supratę, kad jūsų atsakymai iš tiesų niekam neįdomūs? Kovotumėte ar pasiduotumėte?
Miranda Rose Hall. PJESĖ GYVENANTIEMS IŠNYKIMO LAIKAIS
21 d. 19:30 val. LNDT. Tai kūrinys apie gyvenimo vertę, mirties neišvengiamybę, atsiradimo stebuklą ir išnykimo teorijas. Pagrindinis pjesės veikėjas pasakoja apie mūsų planetą – kaip ji pradėjo formuotis, kaip atsirado ir išnyko įvairios rūšys ir kaip gyvename šiais laikais. Ar gali būti, kad pramonės, žmogaus veiklos, įvairių verslo šakų sąlygota klimato krizė atvedė žmoniją prie šeštojo išnykimo ribos?
Masinis išnykimas – tai geologinis laikotarpis, kai išnyksta didelė dalis biologinės įvairovės arba atskirų rūšių – bakterijų, grybų, augalų, žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių, žuvų, bestuburių. Paskutinis penktasis masinis išnykimas buvo prieš 65,5 mln. metų, kai Žemėje nebeliko dinozaurų.
Pasauliui atsidūrus ties ekologinės katastrofos slenksčiu, turime persvarstyti ir tai, kaip tvariau galėtų veikti teatras. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su dar 13 kitų lyderiaujančių Europos teatrų (Šveicarijos, Italijos, Prancūzijos, Kroatijos, Vengrijos, Švedijos Portugalijos, Belgijos, Taivano, Slovėnijos ir kt.) pirmą kartą istorijoje vykdo bendrą projektą STAGES, siekiant sukurti tvaresnio teatro metodiką.
Visi projekte dalyvaujantys teatrai pagal amerikiečių autorės Miranda Rose Hall pjesę kuria spektaklį, kuriame pirmą kartą į ekologiškumą teatre siekiama pažvelgti iš esmės, o ne deklaratyviai ir paviršutiniškai.
VILNIUS MAMA JAZZ 2025: Y-OTIS (SE, DE, NL, UK) / STEAM DOWN (UK)
22 d. 18 val. LNDT (yra daugiau datų). Prieš metus festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ mėgavomės nuostabiu švedų kontraboso virtuozo Petterio Eldho projektu „Post Koma“, kuriame į sceną žengė ir jo tautietis, saksofonininkas Otis Sandsjö. Abu muzikantai šįmet sugrįžta, ir scenoje stebėsime muzikalią bičiulių rokiruotę. Mat šįkart lyderis bus Otis, o Petteris atvyksta kaip jo projekto „Y-OTIS“ narys.
Berlyne praėjusio dešimtmečio pradžioje įsikūręs Otis Sandsjö yra pagarsėjęs ne tik kaip kūrybingas savo instrumento virtuozas, bet ir kaip patyręs žanrų rėmų laužytojas.
Nuo švelnių garsų iki energingų užuominų į fanką – tai, ką kuria „Y-OTIS“, yra įspūdinga garsų mozaika, įkvėpta ir džiazo, ir hiphopo, ir elektroninės muzikos. Kiekvieną kartą, kai su talentingais bendražygiais susitinka studijoje, Otis kartu kuria naują, laisvės kupiną muzikinio bendravimo formą – o tai, sutikime, ir yra džiazo esmė.
Platonas. DIALOGAI
23 d. 19:30 val. LNDT. Tai jauno režisieriaus Motiejaus Ivanausko spektaklis pagal Platono užrašytas jo mokytojo Sokrato mintis ir diskusijas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorystę neseniai baigęs Motiejus Ivanauskas sako: „Daug kas liudija, kad gyvenime dažnai svarbus yra „aukso viduriukas“. Kitaip sakant – balansas tarp dviejų priešingų polių. Tai galioja ir psichologijoje, ir politikoje, ir naujo spektaklio struktūroje.
„Dialoguose“ dėmesį traukia tai, kad Sokrato mokymai lyg ir akivaizdžiai ragina siekti „amžinųjų vertybių-dorybių“ – išminties, saiko, valios ugdymo – tačiau tuo pat metu jaučiama „laisva“ antikinės Graikijos atmosfera, ironiškas Sokrato požiūris į save, pašnekovus ir į paties pasiūlomus pamąstymus. Tai iš karto nuteikia palankiai, nes Sokratas nelaiko savęs visažiniu, o tiesiog iškelia į paviršių tam tikras problemas, kurios tada visiems pasidaro akivaizdžios.“
Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu
23-24 d. 18:30 val. LNDT. 2010 m. Itaru Sasaki iš Otsuchi miestelio Japonijoje sužinojo, kad jo mylimas pusbrolis mirtinai serga ir jam gyventi liko tik trys mėnesiai. Po pusbrolio mirties Sasaki savo kieme pastatė seną telefono būdelę, kad kasdien galėtų bendrauti su mirusiuoju, o jo žodžiai būtų išnešioti vėjo.
2011 m. Otsuchi apylinkėse įvyko cunamis, kurio metu žuvo 10 proc. miesto gyventojų. Pamažu žmonės sužinojo apie telefono būdelę ir pradėjo lankytis Itaru Sasaki sode, norėdami paskambinti prarastiems artimiesiems.
Nuo 2022 m. kovo 1 d. senas taksofonas, identiškas Japonijoje stovėjusiam „vėjo telefonui“, buvo įkurdintas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Žmonės buvo kviečiami užsukti ir „paskambinti“ tiems, kuriems nespėjo laiku pasakyti tai, ką norėjo, o dabar jau per vėlu. Per daugiau kaip 6 mėnesius telefono ragelis buvo pakeltas apie 4000 kartų. Visų autentiškų istorijų garso įrašai tapo operos libreto pagrindu.
Taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ – tai jautrus, subtilus, šviesus ir viltingas pasakojimas apie žmogų, kuris gedi. Kartu tai – skaidrus pjūvis per sielvarto atvertas geografines teritorijas, kelionė į susitikimą, susitaikymą, pasaulio kaip visumos patyrimą.
