Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Balandžio 10 d. Opera „Madam Baterflai“
Jei reikėtų įrodymo, kad režisūra ir scenografija klasikinį kūrinį gali pakylėti, padaryti geresnį, aiškesnį ir labiau jaudinantį netgi nei jis jau yra, tai šis puikus „Madam Baterflai“ pastatymas gali būti tokiu įrodymu…
AC Grayling
Pirmas dalykas, kurį reikėtų pasakyti apie naująjį G. Puccini operos pastatymą Anglijos nacionalinėje operoje, yra tas, kad spektaklis nepakartojamo grožio. Antras dalykas – spektaklis nepakartojamo grožio. Trečias… Pamirškite operą, grožėkitės reginiu scenoje. Šis „Madam Baterflai“ spektaklis taip pakeri vaizdais, kad darosi nebesvarbu, apie ką visa ši istorija, jaudina ji, ar ne. Nuo pirmo iki paskutinio garso opera prikausto klausytojo žvilgsnį.
Financial Times, Andrew Clark
Aštuonių Oskarų laureatas, kino režisierius Anthony Minghella, žinomas, kaip filmų „Anglas ligonis“, „Talentingasis ponas Riplis“ ir „Šaltasis kalnas“ režisierius, itin sėkmingai debiutavo operos pasaulyje. „Seniai žaviuosi japonų teatro meno santūrumu, kaip neįtikėtinas tikslumas tenai sukuria nuostabų grožį. Mūsų užduotis – santūriais, bet gražiais vaizdais pasiekti skaidrumo įspūdį“, – dar prieš premjerą rašė režisierius.
Spektaklis Didžiojoje Britanijoje pelnė Olivier premiją už Geriausią metų operos premjerą.
Balandžio 11 d. Spektaklis vaikams „Muzikinės penketuko istorijos“
LNOBT kviečia visus 5-10 metų vaikus pasisvečiuoti ypatingame teatre, kuris suburia draugus gražiai, skambančiai draugystei! Muzikinė edukacinė istorija papasakos vaikams apie penkis mūsų teatro orkestro muzikantus ir jų geriausius draugus instrumentus – fleitą Pauveliną kartu su pussesere piccolo fleita Hamigaite, obojų Liną Oboliną ir jo brolį anglų ragą Jonį, klarnetą Bufė Kramponą Ležaną ir jo mažąjį brolį Žvieglį, valtorną Stasę ir jos tetą Vagner Tūbą, bosinį klarnetą Poną bosą. Gal jie taps ir jūsų draugais? Juk kas kartą atėjus į teatrą jie jūsų laukia ir pasitinka nuostabiu skambesiu iš orkestro ložės. Kuo jie ypatingi? Apie tai papasakos mūsų istorija.
Lietuvos Nacionalinė filharmonija
Balandžio 7 d. Kamerinės muzikos valanda „Festina lento“ (vargonininko ir klavesinininko Gedimino Kviklio 80-mečiui)
Šiuo įvairių epochų muzikos koncertu ansamblis „Musica humana“ ir solistai sveikina ilgametį ansamblio narį, žinomą vargonininką ir klavesinininką Gediminą Kviklį gražios sukakties proga. Jo vardas dažnai matomas miestų ir miestelių afišose, jo muzikavimo klausomasi per radiją, iš plokštelių. Kaip Leopoldo Digrio vargonų klasės absolventas, jis iki šiol dažnai groja vargonais, tačiau iš ansamblio „Muzika humana“ pasitraukdamas Julius Andrejevas pasiūlė naują klavesinininką – G. Kviklį, ir nuo 1982 m. jis yra šio ansamblio narys. Tobulintis groti sudėtingu istoriniu instrumentu G. Kviklys vėl sugrįžo į vargonų ir klavesino mokyklos meką – Prahą, kur anksčiau tobulino vargonavimo meną. Kaip yra rašęs muzikologas ir vargonų ekspertas Rimantas Gučas, „Kviklys turi nuotaikos menininko bruožų. Viso koncerto sėkmė jam priklauso nuo pirmojo emocinio impulso. Kaip pats sakosi, „svarbu pajusti svingą“ – tuomet jis groja sklandžiai, žvaliai, plačiai. Bet, kaip tikras profesionalas, Kviklys išmoko būti savosios nuotaikos šeimininku. Nors žvalumas yra vienas būdingiausių jo vargonavimo bruožų, nemažiau jautriai jis perteikia lyrinę, poetinę muziką.“
Balandžio 11 d. Viduržemio garsų istorijos. LNSO, Magdalene Ho, Kornilios Viktor Michailidis
Koncerto programa klausytoją kviečia leistis į spalvingą ir temperamentingą Viduržemio garsų kelionę, kurios maršrutą žymi keturi iškilūs XIX–XX a. sandūros prancūzų kompozitoriai. Nors jų kūrybiniai keliai skirtingi, visus jungia ypatingas dėmesys orkestro spalvoms, ritminei įtampai ir vaizdingai muzikos dramaturgijai.
Šiame koncerte netikėtas prancūzų kompozitorių kūrinių spalvas atskleis ypatingi atlikėjai: svečias iš Graikijos dirigentas Kornilios Viktoras Michailidis, laimėjęs prestižinį Tokijo dirigentų konkursą, fortepijonu skambins Magdalene Ho – viešnia iš egzotiškosios Malaizijos, 2021-aisiais laimėjusi IX Tarptautinį Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursą.
Koncertas rengiamas su Japonijos koncertine asociacija Min-On ir Tarptautiniu Tokijo dirigentų konkursu.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Balandžio 8 d. Spektaklis „Mažasis Ejolfas“, rež. A. Schilling (Klaipėdos jaunimo teatras)
Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai scenoje jau 13-ą sezoną – ši patirtis leidžia jiems imtis sudėtingų, psichologiškai intensyvių vaidmenų. Šįkart žiūrovai išvys klasiko, Henriko Ibseno, dramą „Mažasis Ejolfas“.
Joje pasakojama Almersų šeimos istorija, kurią sukrečia netikėta tragedija. Alfredas ir Rita Almersai augina sūnų Ejolfą – berniuką su negalia, kurį tėvas pasiryžęs paversti savo gyvenimo centru, atsisakęs rašytojo karjeros. Tačiau nelaimė pakeičia planus ir sugriauna jų trapų pasaulį.
Tai spektaklis apie skausmą, kaltę, keršto troškimą ir viltį, kad įmanoma atgimti, išsilaisvinus iš sudėtingų jausmų. Tai drama apie meilės trapumą, atsakomybę ir prasmės paieškas po skaudžios netekties. Kiekvienas, gyvenantis santykiuose ar auginantis vaikus, atpažins sau artimus klausimus: kiek ilgai galime meluoti sau, kad nieko negalime pakeisti, ir kas iš tiesų atsakingas už mūsų gyvenimo nesėkmes?
Balandžio 9 d. Ingmar Bergman spektaklis „Scenos iš vedybinio gyvenimo“
Ingmaras Bergmanas: „Tik jausdami vienas kitą, mes jaučiamės gyvi, net jei sukeliam vienas kitam skausmą.“
„Smagu, kad viskas dar pusiau su velniu baigėsi. Man prireikė trijų mėnesių, kad parašyčiau šį opusą ir dar gerokos gyvenimo atkarpos, kol visą tai patyriau. Rašydamas apie tuodu žmones, gvildendamas jų bėdą, aš savotiškai prisirišau prie jų. Jie gana prieštaringi, kartais bauginančiai vaikiški, o kartais pakankamai subrendę. Jie čia prišnekėjo ir nesąmonių, tačiau pasakė ir šį tą išmintingą. Jie nugandę, patenkinti, egoistai, kvaili, mieli, protingi, besiaukojantys, atsidavę, pikti, švelnūs, sentimentalūs, nepakenčiami ir verti meilės. Visa tai kartu. Taigi pažiūrėkime, kaip ten viskas dėjosi.“
„Jaunystėje mane mirtis gąsdino. Dabar aš suprantu, gyvenimas – tai tik šviesa, kuri vieną kartą užges ir dėl to nereikia kelti triukšmo.“
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Balandžio 8 d. Franz Kafka „Bado meistras“. Eimunto Nekrošiaus spektaklis
„Bado meistras“– vienas paskutiniųjų, Franz‘o Kafkos apsakymų, apibendrinantis visą jo kūrybą, etines ir estetines nuostatas, požiūrį į gyvenimą. Tai pasakojimas apie Menininką, gebantį badauti neįtikėtinai ilgai ir sutraukiantį minias susižavėjusių žiūrovų. Deja, laikai ir publikos pomėgiai keičiasi ir nepralenkiamas Bado Meistras, kad ir pasiekęs savo meno viršūnę, miršta vienišas, visų užmirštas cirko užkulisiuose. Kaip ir visi žymiausio XX amžiaus austrų rašytojo kūriniai, „Bado Meistras“ yra labai asmeniškas, subjektyvus pasakojimas atskleidžiantis paties menininko paslaptingiausias pasąmonės gelmes.
Eimunto Nekrošiaus spektaklis – režisieriaus ir aktorių improvizacijų Kafkos apsakymo tema rezultatas. Režisierius itin reiklus savo darbui, kaip ir pats Kafka, sugebantis surasti, nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio, įtaigiai, atvirai, teatrinėmis priemonėmis panardina aktorius į pačią istorijos esmę ir leidžia žiūrovui net ne suprasti, bet visa siela pajusti ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, kaip jis kovoja už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Kaip ir apsakyme, Nekrošiaus spektaklyje nemaža autoironijos, subtilaus, intelektualaus humoro sukeliančio šypseną kiekvienam.
Balandžio 10 d. Pagal absurdo dramaturgijos genijaus Eugene Ionesco pjesę „Kliedesiai dviem“ „Tobula pora“. Absurdo komedija
Meilė iki dantų skausmo, iki mėnulio ir atgal, iki paskutiniosios, kol mirtis juos išskirs.
Jis – suvedžiotojas, kažkada nuviliojęs ją nuo vyro ir ji to nepamiršta net praėjus keturiasdešimčiai metų. Ji – apie viską turi savo nepalaužiamą nuomonę, tai žavi ir varo iš proto.
Jie abu – beprotišku tempu bėgančiame pasaulyje, kuriame vyras yra moteris, o moteris yra vyras; kuriame fikcija yra į gyvenimą besiveržianti realybė.
Gyvenimiško absurdo komedija kiekvienam, mylėjusiam bent kartą gyvenime.
Kauno valstybinis muzikinis teatras
Balandžio 9 d. miuziklas „Sugar. Džiaze tik merginos“
Gal menate, kaip pasaulis ėjo iš proto dėl dviejų moterimis persirengusių muzikantų? Mūsuose tas nespalvotas kino filmas išgarsėjo pavadinimu „Džiaze tik merginos“. Kitose šalyse šitą kino hitą žinojo, kaip „Some like it hot“. Penkios Oskarų nominacijos ir į visų laikų įsimintiniausių vaidmenų sąrašą pakliuvęs Merlin Monro vaidmuo…
Miuziklas SUGAR – tai šio kino filmo miuziklinis variantas. Jo, kaip ir kino filmo siužetas remiasi B. Wilderio ir I.A.L. Diamondo pjese „Kai kam patinka karštai“ (Some Like It Hot). Čia skamba geriausiomis šeštojo-septintojo dešimtmečių džiazo tradicijomis grįsta muzika, nostalgiškai perkelianti į retro koloritu spalvintą smagią prieškarinės Amerikos nusikaltėlių pasaulio satyrą. Istorija atskleidžia kaip 1929 m. Šv. Valentino dieną, Čikagoje vyko gangsterių žudynės. Jų liudininkais atsitiktinai tapo du džiazo muzikantai. Kad pasislėptų nuo juos persekiojančios mafijos smogikų, muzikantai persirengia moterimis ir įsidarbina moterų džiazo orkestre. Čia jie sutinka žavingą dainininkę Sugar Kein, kuri svajoja ištekėti už milijonieriaus. Vaikinai pakliūva į moteriško gyvenimo sūkurį ir susiduria su dalykais, kurie šiaip jau vyrams neatskleidžiami. Kiek ilgai vaikinams pavyks slapstytis, kuomet aplink nuolat sukasi pusnuogės merginos, pasakojančios intymiausias paslaptis? Įvykiai pradeda klostytis ne visai planuota abiem muzikantams linkme.
Balandžio 11 d. operetė „Linksmoji našlė“
F.Leharo operetės „Linksmoji našlė“ premjera įvyko 1905 m. Vienoje. Ji iš karto tapo viena sėkmingiausių ir dažniausiai statomų visų laikų operečių. Per pirmuosius sceninio gyvenimo metus ji užkariavo Europos scenas ir pakerėjo kelių žemynų muzikinių teatrų publiką. Operetė „Linksmoji našlė“ nepraranda žavesio ilgiau nei šimtą dvidešimt metų – neįmantrus, smagiai intriguojantis siužetas, pasaulinio garso šlageriais tapę melodijos, užliejančios sielą svaiginančiais smuiko garsais, aistringi vengriški šokiai – ir žiūrovų širdys sušildytos!
Operetėje pasakojama apie atvykusią į Paryžių prasiblaškyti turtingą našlę Haną Glavar. Jos tėvynainiai sunerimę, nes turtingosios našlės naujų vedybų atveju jų mažos šalies „prasiskolinusi“ vyriausybė liks be pagrindinio kapitalo. Grafas Danila gauna užduotį vesti turtuolę našlę ir jos milijonus išsaugoti tėvynei. Tačiau tai ne taip paprasta, nes kadaise Hanos ir Danilos keliai jau buvo susikirtę... Po įvairiausių intrigų virtinės, komiškų situacijų ir kitų operetės siužetui privalomų painių herojų kivirčų, meilė triumfuoja ir „tėvynė tampa išgelbėta“.
