Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Balandžio 17 d. simfoninis koncertas „G. Mahler. Simfonija nr. 5“
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, tęsia austrų muzikos genijaus Gustavo Mahlerio (1860–1911) simfonijų ciklą ir šį vakarą atliks Penktąją kompozitoriaus simfoniją. Legendinis Herbertas von Karajanas apie G. Mahlerio Penktąją simfoniją yra pasakęs: „Klausydamasis šio kūrinio pamiršti laiko tėkmę, o fantastiškas finalas tiesiog užima kvapą“.
G. Mahlerio Penktoji simfonija parašyta bene sėkmingiausiu kompozitoriaus gyvenimo laikotarpiu – 1901–1902 m., atostogų pietų Austrijoje esančioje viloje ant ežero kranto metu, žmonai Almai Mahler besilaukiant judviejų pirmojo kūdikio – dukters Marijos Annos. Atrodytų, tai buvo vienas iš tų retų gyvenimo tarpsnių, kai G. Mahlerio kaip dirigento karjeros sėkmė, kūrybiniai pasiekimai ir asmeninė laimė sudarė neįtikėtiną harmoniją. Savo jaukiame name miško apsuptyje G. Mahleris kūrė vieną tauriausių meilės prisipažinimų – garsųjį Penktosios simfonijos Adagietto, kurį vėliau įteikė kaip dovaną savo žmonai Almai. Tokioje atmosferoje buvo baigta Penktoji simfonija – tai byloja nepaprastai giedras ir spinduliuojantis simfonijos finalas.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Balandžio 15 d. opera „Madam Baterflai“
Aštuonių Oskarų laureatas, kino režisierius Anthony Minghella, žinomas, kaip filmų „Anglas ligonis“, „Talentingasis ponas Riplis“ ir „Šaltasis kalnas“ režisierius, itin sėkmingai debiutavo operos pasaulyje. „Seniai žaviuosi japonų teatro meno santūrumu, kaip neįtikėtinas tikslumas tenai sukuria nuostabų grožį. Mūsų užduotis – santūriais, bet gražiais vaizdais pasiekti skaidrumo įspūdį,“ – dar prieš premjerą rašė režisierius.
Balandžio 19 d. spektaklis vaikams „Užburtos akys“
„Užburtos akys“ – šiuolaikiška ir mocartiškai linksma tikros draugystės ir pirmos meilės istorija. E. T. A. Hoffmanno pasakos „Smėlio žmogus“ ir klasikinio baleto „Kopelija“ įkvėptas baletas pasakoja apie nuoširdžią žmogišką draugystę, kurios negali pakeisti jokia mašina, kad ir labai panaši į žmogų.
Vienas pagrindinių baleto veikėjų – keistasis profesorius Kopelijus. Jo didžiausias troškimas ir tikslas – visus žmones padaryti laimingus, kad jie darniai gyventų ir niekada nesipyktų. Profesorius svajoja sukurti galingą robotų imperiją. Šie taps žmonių pagalbininkais, draugais bei mylimaisiais ir pasaulyje įsivyraus tvarka ir ramybė!
Lietuvos nacionalinė filharmonija
Balandžio 18 d. koncertas „Meilės ir jūros poema“. LNSO, Victorien Vanoosten, Modestas Sedlevičius
Šio jau įpusėjusio pavasario vakaras kviečia aistringos meilės ir mirties, meilės ir jūros istorijas patirti muzikos garsais, finale įsisukant į įspūdingą Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ valsų sūkurį. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas charizmatiškojo batutos meistro Victorieno Vanoosteno, koncertą pradės Richardo Wagnerio 1859 m. sukurtos operos „Tristanas ir Izolda“ fragmentais – tai nelaimingos meilės tragiška giesmė, autoriaus manymu, atverianti „dvasinių išgyvenimų gelmes“. Jos muzika atskleidžia įvairius dviejų pagrindinių veikėjų meilės atspalvius.
Kartu su solistu, baritonu Modestu Sedlevičiumi suskambės prancūzų kompozitoriaus Ernesto Chaussono vokalinis ciklas „Meilės ir jūros poema“ – kūrinys išsiskiria poetiškumu, garsų sąskambiuose išnyra menininką įkvėpę vaizdiniai – subtiliosios alyvos, jūros ir dangaus žydrynė, vėjo plaikstomi krentantys lapai ir oras, pritvinkęs žiedų aromato. Šia simbolistine kompozicija Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Balandžio 15 d. spektaklis „Martin Bellemare. Laisvė“
Ar turime teisę pakeisti artimojo sprendimą, jei jis pasirenka mirtį?
Šiuolaikinė kanadiečio Martin Bellemare pjesė pasakoja apie tvarkingą, ekologišką, struktūrizuotą visuomenę, kuri suteikia ir legalizuoja piliečių teisę nuspręsti kada, kokiu būdu jie nori nutraukti savo gyvenimą.
Pjesės veiksmas vyksta šeimoje, kur šeimos nariai tolerantiški vieni kitiems, gerbiantys vienas kito pasirinkimus, nevaržantys vienas kito laisvės. Šeimos ląstelė šiuo atveju – tai visuomenės atspindys.
M. Bellemaro pjesės viešai statomos Prancūzijoje, Kanadoje bei Vokietijoje. Dramaturgo kūrybinėje biografijoje – apie dešimt pjesių, „Laisvė“ – žinomiausia, pirmą kartą pristatyta Lietuvos teatro žiūrovams ir užsienio ekspertams 2021 m. tarptautinio teatro festivalio Sirenos metu.
Balandžio 16 d. spektaklis „Laurynas Adomaitis. Fermentacija“
Nedidelėje gastrostudijoje, prekiaujančioje raugintais produktais, įvyksta biologinė revoliucija. Gerosios bakterijos nustoja dirbti ir jokie produktai nebeužrūgsta. Raugyklos vedėjas Danilas, praleidęs tarp bakterijų visą gyvenimą, netikėtai išgirsta jų balsą. Jos piktos. Bakterijoms gana išnaudojimo, jos nori lygių teisių ir grasina pasauliui: „Žmonėms reikia bakterijų, o mums žmonių nereikia.“
Fermentacijos procesas žmonėms yra gyvybiškai svarbus, tačiau bakterijų teisės skamba absurdiškai. Ar Danilas sugebės priversti žmones užjausti kitą – svetimą rūšį ir jos poreikius? Visų pirma jam teks įtikinti du raugyklos sindikato narius – Fatimą ir Jie, į krizę žiūrinčius daug pragmatiškiau. Ši istorija – empatijos testas žmonėms.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Balandžio 16 d. „Pjesių skaitymai ir eskizai #3 | „Menas“ (Yasmina Reza)“
Pjesė nagrinėja draugystės trapumą, skonio ir vertybių konfliktus bei tai, kaip menas tampa pretekstu išryškinti gilesnes asmenines nuoskaudas ir vidinius prieštaravimus. Subjektyvaus meno suvokimo, ego ir poreikio būti išgirstam temos šiandien ypač aktualios visuomenėje, kurioje kitokia nuomonė dažnai suvokiama ne kaip dialogo galimybė, o kaip grėsmė. Ši pjesė pasirinkta dėl tikslios dramaturgijos, subtilaus humoro ir didelių aktorinių galimybių. Skaitymo formatas leidžia susitelkti į tekstą, ritmą, pauzes ir aktorių tarpusavio sąveiką, neapkraunant medžiagos papildomais sceniniais efektais.
Balandžio 17 d. spektaklis „Pilėnai. Alytaus miesto teatras“
Šiandien sunku rasti žmogų, negirdėjusį herojiškos Pilėnų istorijos. Bet ar kada nors susimąstėme, kas slypi už šios šlovingos legendos? Kaip gyveno žmonės, nujausdami, kad priešas netrukus pasibels į jų miesto vartus? Ką jie patyrė, susidūrę su neįveikiama jo galia ir neišvengiama savo mirtimi? Kokios mintys ir jausmai užplūdo pražūčiai pasmerktus Pilėnų gyventojus? Kokią masinę paniką jie išgyveno tą nelaimingą dieną?
Nauja „Pilėnų“ sceninė versija kviečia įsižiūrėti į vieną dramatiškiausių Lietuvos istorijos puslapių, nes ši istorija yra ne tik apie kryžiuočių apsuptus Pilėnus, bet ir apie mus, esančius itin pavojingo ir agresyvaus kaimyno taikiklyje.
Pilėnai išnyko ugnyje. Kaip turime gyventi mes, kad ateinančioms kartoms paliktume daugiau nei kalną pelenų ir liūdną legendą apie mūsų kartos pabaigą? Drąsų ir veržlų spektaklio ritmą kuria profesionalių menininkų komanda, kviečianti žiūrovus patirti išmoningą dramos, elektroninės muzikos, šviesų dizaino ir videomeno sintezę teatro scenoje.
Kauno valstybinis muzikinis teatras
Balandžio 16 d. opera „Francesco Cilea. Adriana Lekuvrer“
Opera apie meilę, pavydą ir jo pasekmes XVIII amžiaus Prancūzijoje, paremta tikrais įvykiais. Garsios aktorės Adrianos Lekuvrer talentą ir grožį mėgsta ir žavisi teatro žiūrovai, jos pavydi varžovai. Adriana įsimylėjo Saksonijos grafą Mauricijų. Tačiau paaiškėja, kad jų santykiai yra tragiško meilės trikampio, kuriame lemties vaidmenį atlieka Bujono princesė, dalis.
Balandžio 17 d. miuziklas „Michael Kunze & Sylvester Levay. Elisabeth“
,,Elisabeth“ – tai vokiečių kalba sukurtas miuziklas apie imperatorienę Elizabet (Elžbietą, labiau žinomą Sisi vardu), Austrijos imperatoriaus, Habsburgų dinastijos atstovo Pranciškaus Juozapo I (Franz Jozeph I) žmoną, savo gyvenimo metais pripažintą viena gražiausių Europos aristokračių. Šios istorijos esmė – visą gyvenimą trukęs Elžbietos „flirtas“ su Mirtimi, kuri čia įgyja žavaus jaunuolio vardu Mirtis pavidalą. Elžbieta garsėjo kaip ekscentriška imperatorienė, nuolat siekusi savo asmeninės nepriklausomybės drastiškomis tiems laikams priemonėmis.
Nepriklausomos saviraiškos paieškos itin sekino jos artimiausius žmones – besąlygiškai mylintį vyrą ir sūnų Princą Rudolfą, kuris, būdamas 30-ies metų, nusižudė kartu su savo 17-mete mylimąja. Komplikuotą ir dramatišką istoriją iš anapus kapo pasakoja Luidžis Lukenis, Elžbietą 1898 m nužudęs italų anarchistas. Jis stengiasi žiūrovus nuteikti prieš Elžbietą, vaizduoti ją palaidos prigimties, bet galiausiai žiūrovams paliekama laisvė patiems apsispręsti, koks gi yra aukštos kilmės iškankintos Elžbietos personažas.
