Tai nėra tradicinis spektaklis, tai net nežada būti spektaklis apskritai. Austrų rašytojo ir dramaturgo Peterio Handke pjesės tekstas, režisierės teigimu, yra dėkingas jaunųjų kūrėjų užsitęsusiems savęs ieškojimams profesinėje terpėje, į kurią jie ateina.
„Publika“ – tai aktualios mintys, aktuali šizofrenija, aktualus pasimetimas, maksimalus išbandymas savęs ir žmonių, kurie yra šalia – tai man yra labai įdomu.„Mes pradedame kurti iš nuojautos, taip, kaip jaučiamės čia ir dabar. Handke tekstas yra sugalvotas taip, kad tarp aktorių ir žiūrovų neliktų jokių pagalbinių priemonių – tik kalbėjimas, – aiškino O.Generalova. – Kalbėjimas, kuris beprasmybių, pakartojimų, prieštaravimų dėka nustoja būti informacijos teikėju, o kažkuo absoliučiai neaiškiu.“
Kūrėja (ne)spektaklį „Publika“ du kartus jau rodė per „Tylos!“ festivalį Mažojo teatro fojė ir prisiminė, kad kai kurie žiūrovai šį teatrinį kalbėjimą atmetė, o kiti – įsijungė į veiksmą. Būsimiems „Publikos“ stebėtojams kūrėjai juokais linkėjo pasiruošti: užrakinti duris, parūkyti, nepamiršti apsirengti.
„Jei rimtai, žiūrovui nereikia kažkaip pasiruošti, nes šis darbas – tik pasiūlymas ir gal šiek tiek provokacija. Mes neprievartausime žiūrovo ir primygtinai neisime į kontaktą, nes puikiai suvokiame, kad mes ateiname čia pasiruošę, turime tekstą, o žiūrovai – ne, – intriguodama ramino režisierė. – Žinoma, bus ir daug improvizacijų, nes mes negalime visko sustatyti, neturėdami pagrindinio vaidybos partnerio – žiūrovų. Būtent jie savo reakcijomis, kvėpavimu, mirksėjimu, aprangos spalva, juoku paveiks tuos, kurie bus scenoje.“
Režisierės O.Generalovos idėja patikėję ir neatmetę bendraminčiai Elžbieta Latėnaitė, Jonas Verseckas, Indrė Lencevičiūtė, Eugenijus Sergejevas ir kompozitorė Rita Mačiliūnaitė tikino, kad jiems šis iššūkis – labai įdomus.
„Publika“ – tai aktualios mintys, aktuali šizofrenija, aktualus pasimetimas, maksimalus išbandymas savęs ir žmonių, kurie yra šalia – tai man yra žiauriai įdomu. Ir kol, žvelgiant iš varlės ar paukščio perspektyvos, aš esu vis dar jaunas – galiu sau tai leisti“, – sakė J.Verseckas.
Šis darbas Vilniaus auditorijai pristatys bei atidarys naują erdvę – OKT teatro repeticijų salę.
„Tai yra erdvė, leidžianti turėti atvirą laboratoriją – kartais per repeticijas atsiranda daug įdomių dalykų, kurie nėra sceninio formato, bet jie yra labai vertinti ir nesinori jų prarasti. Šis spektaklis yra labai tinkamas šios erdvės atidarymui, – tikino O.Koršunovas, jau išbandęs save „Publikos“ žiūrovo vaidmenyje. – Žiūrovai čia ateis pabūti žiūrovais. Tradiciniame teatre užgesinamos šviesos ir jie tiesiog žiūri, o čia žiūrovai bus priversti maksimaliai jaustis žiūrovais, nes publika bus ir pagrindinis veikėjas.“
