Sekite 15min Google
Netikėto žanro kūrinys subūrė nuo šalies repo scenos neatsiejamus vardus: libretą kurs Kastytis Sarnickas-Kastetas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras ir Pijus Vasiliauskas Rastauskas-Pijus Opera. Pastarąjį žiūrovai išvys ir scenoje.
„Iš esmės kūrinį būtų galima vadinti miuziklu ar muzikiniu spektakliu, tačiau ieškodami tiksliausiai jo formą apibūdinančio žanro pasirinkome „repo operą“. Šis pavadinimas geriausiai atspindi kūrinio specifiką ir skirtingų scenos menų jungtį. Todėl scenoje susitinka reperiai ir aktoriai, o svarbia kūrinio dalimi tampa ir gatvės šokis“ – pasakoja idėjos sumanytojas ir režisierius Gabrielius Zapalskis.
Anot režisieriaus, idėja vystėsi galvojant tiek apie G. Orwello kūrybos mėgėjus, tiek repo mylėtojus, tiek visus, norinčius perlipti įprastines muzikinio teatro ribas.
Repo operos idėja remiasi šiandien vis dar labai aktualaus Orwello romano „1984-ieji“ istorijos pasakojimu, apjungiant hiphopo žanro muziką, pasitelkiant repą bei įprastinę teatrinę raišką. Anot organizatorių, jei roko operoje skamba rokas, tai šioje operoje bus repuojama – atliekami ne tik pavieniai repo kūriniai, bet ir dialogai bei monologai.
„Kaip aktoriai veikia scenoje kalbėdami ar dainuodami, daugiau ar mažiau esame įpratę matyti. Tačiau kas nutinka, kai pagrindine sceninės raiškos priemone tampa repas? Kaip veikti, kurti personažą ir pasakoti istoriją repuojant? Čia prasideda gerokai įdomesnis ir mums patiems dar tyrinėjamas laukas,“ – šypsosi G. Zapalskis.
Svarbų vaidmenį suvaidins ir gatvės šokį į pasirodymą įvesiantys „Auksinių scenos kryžių“ laureatai – tarptautiniu mastu žinomo šokio teatro „Low Air“ choreografai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius bei trupės šokėjai.
Prieš beveik aštuonis dešimtmečius išleistas George'o Orwello romanas tapo vienu svarbiausių distopijos pavyzdžių, perspėjančių apie totalitarizmo pavojus. Vis dėlto organizatoriai atvirauja, kad kūrinyje išryškės ne tik knygoje aptariamos laisvės ribojimų ir kontrolės temos – repo operoje bus daug viltingumo, šviesos akimirkų, suvokimo, kad savo ateitį galime kurti patys.
Libretą operai kuriančio G. Liaudansko-Svaro teigimu, pilietiškumo pamokų šiame laikmetyje netrūksta – visuomenė gyvena karo Ukrainoje šešėlyje, renkasi į protestus už žodžio laisvę, kultūros išsaugojimą. O repas ir toliau išlieka forma kalbėti apie kartais nepatogias temas, kelti klausimus.
„Tūkstančiai žmonių dar visai neseniai išėjo į gatves, o į sceną lipo būrys repo atlikėjų. Repas yra socialinio protesto muzika, nevengianti kalbėti apie gyvenimą, tokį, koks jis yra iš tikrųjų. Jokiu būdu neužsidarome tik protesto formose – jei reikia, kalbame apie meilę ar karą, apie dalykus, kurie mums nepatinka. Repas turi tikrą laisvo žodžio ugnį“, – teigia dešimtmečius scenoje praleidęs atlikėjas.
Prie operos prisijungsiantis K. Sarnickas-Kastetas pabrėžia, jog svarbu, kad kūrinys paliestų ir jaunąją kartą.
„Norėčiau, kad jaunoji karta, kuri galbūt yra mažiau skaičiusi ar girdėjusi apie šį kūrinį, atsigręžtų į patį romaną, į to meto laikmetį, galbūt pajustų bent dalį totalitarizmo baimės ir nerimo. Pajustų, kokioje santvarkoje teko gyventi kartai, kuri sugebėjo nepalūžti ir atnešė Lietuvai laisvę. Nepraraskime budrumo, neužsiliūliuokime, išsaugokime kritinį mąstymą ir niekada neleiskime tokiai istorijai pasikartoti“, – teigia muzikantas.
Netikėtas kūrinys – netikėtoje erdvėje
Repo opera trumpam atvers „MO Betoną“ – MO muziejaus saugyklą, įsikūrusią sostinės Vilkpėdės rajone. Pasak MO muziejaus komunikacijos ir programos vadovės Agnės Vidugirytės, tai – eksperimentas, kuris repo operos žiūrovams leis atrasti iki šiol beveik nepažintą MO erdvę už paties muziejaus ribų.
„MO Betonas“ įprastai nėra atviras lankytojams. Dėl to ypač smagu, kad viena iš šių retų progų tapo partnerystė su stipria komanda, eksperimentuojančia su žanrais bei naujai interpretuojančia vieną svarbiausių moderniosios literatūros kūrinių. Gatvės kultūros įkvėptai George'o Orwello distopijos interpretacijai industrinę praeitį menanti MO Betono erdvė suteikia papildomą sluoksnį – džiaugiamės, kad ji taps šio kūrinio namais ir pakvies vilniečius išsukti iš įprastų kultūros maršrutų“, – sako A. Vidugirytė.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, asociacija LATGA. Partneriai: MO muziejus, Sodas 2123, Laisvės TV, Low Air