Dabar populiaru
Publikuota: 2012 balandžio 12d. 12:35

Parodoje „Kultūrų tiltai. Berlynas-Vilnius-Maskva“ – Nidos menininkų kolonijos tradicijų atspindys

Parodos „Kultūrų tiltai. Berlynas-Vilnius-Maskva“ plakato fragmentas
Plakatas / Parodos „Kultūrų tiltai. Berlynas-Vilnius-Maskva“ plakato fragmentas

Antradienį, balandžio 17 dieną, 17 val. Vilniaus galerijoje 2W (Pilies g. 8) atidaroma ekspresionizmo menininkų paroda „Kultūrų tiltai. Berlynas-Vilnius-Maskva“. Paroda veiks iki gegužės 5 dienos.

Šiandien terminas ekspresionizmas nėra vien tik reminiscencinė sąvoka. Tam yra labai daug objektyvių priežasčių, bet sykiu galime įžvelgti tam tikrą istorinio likimo apraišką. Visa XX a. Lietuvos tapyba yra persunkta būtent ekspresionistinės dvasios.

Pati garsiausia ir reikšmingiausia prieškario Lietuvos menininkų modernistų grupė „Ars“, susikūrusi 1932 m., savaip skleidė šio stiliaus transformacijas. Lietuvos tradicijoje tai buvo tarsi naujas žingsnis link ryškių spalvų ir ekspresyvios paveikslo išraiškos. Mūsų santūrioji tapyba keitėsi, paveiksluose atsirado ypatingų linijų, augo spalvinių dėmių intensyvumas ir tapybinis temperamentas. Tapytojai, lankydamiesi Paryžiuje, Berlyne, Romoje ar Londone, savo akimis  stebėjo meninius ir estetinius pokyčius.

Pačiam ekspresionizmo terminui jau šimtas metų. Jau tada, XX a. Pradžioje, Lietuvos teritorijoje egzistavo Europinio lygio Nidos menininkų kolonija. Čia jau 1909, o vėliau ir 1911, 1912 ir 1913 metais lankėsi garsiausios ir moderniausios ekspresionistinės vokiečių menininkų grupės „Brucke“ nariai Maxas Pechsteinas, Karlas Schmitdas- Rottluffas. Nidos menininkų kolonijos kontekste ryškiausias buvo būtent M.Pechsteinas, čia darbavęsis net šešias vasaras. Jis buvo vadinamas „drąsiuoju novatoriumi“, o jo meninis palikimas (apie 300 drobių su Niosmotyvais ), savo temomis ir simboliais yra stulbinantis. Palaipsniui įsigalėjo mitas, esą tik ekspresionizmas pajėgus susidoroti su Kuršių nerijos kraštovaizdžio teikiamomis formomis ir užduotimis.

XX a. karai sunaikino gražiausias Nidos menininkų kolonijos tradicijas. Pilkas ir niūrus socialistinis pokaris taip visus užliūliavo, kad viskas buvo užmiršta. Lietuvių klasikus, ekspresionistinės krypties tapytojus siuntė persitvarkyti į Maskvą, kur skiepijo socialistinį realizmą. Tik atgavus nepriklausomybę, 1995 metais jaunieji menininkai, tik baigę Dailės akademiją, vėl atkūrė Nidos Menininkų kolonijos dvasią. Taip buvo atnaujintos senosios tradicijos, kasmet rinktis ir tapyti kartu Kuršių nerijoje – Nidoje. Tarptautiniuose Nidos tapybos pleneruose „Nidos Ekspresija“ per 18 metų jau lankėsi apie 300 dailininkų iš įvairiausių pasaulio šalių, kaip Kaliningrado kraštas (Rusija), Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Latvija, Švedija, Norvegija, Suomija, Gruzija, Olandija, Italija, Ukraina, Baltarusija, Austrija, Airija, Izraelis, JAV, Indija... Jau surengta 115 Nidos  tapybos plenerų kolekcijos parodos Lietuvoje ir Užsienyje.

Šioje mūsų MASKVOS-VILNIAUS-BERLYNO parodoje, skambiu pavadinimu „Miestų Tiltai“ (Kultūrų Tiltai) pristatomi tapytojai, artimi ekspresionizmo dvasiai ir šios raiškos manierai. Visi šeši parodoje reprezentuojami Vokietijos menininkai lankėsi Nidos tapybos pleneruose „Nidos ekspresija“. Dauguma iš čia pateikiamų Lietuvių tapytojų – taip pat. Labai sveikintinas toks, rodos, skirtingų tautų bendras projektas, bendra paroda Berlyne, Vilniuje ir Maskvoje. 2011 metų kovo mėnesį  bendra  tarptautinė tapybos paroda  jau buvo eksponuota Berlyne. Iš Berlyno ši paroda  atvežta į Vilnių, o antradienį, balandžio 17 dieną,  įvyks parodos atidarymas Vilniuje , 2W privačioje galerijoje Vilniuje (Pilies g 8 ). Paroda Maskvoje  bus eksponuojama Rusijos dailininkų sąjungos galerijoje 2012 metų gegužės 10 dieną ir ji dalyvaus bendroje Muziejų nakties programinėje dalyje.

Lietuvių tapytojų grupę sudaro skirtingų kartų menininkai. Vyriausias tarp mūsų, tikrai neabejotinas ekspresionistas ir koloristinės mokyklos meistras Algimantas Kliauga pateikia kelias drobes, vaizduojančias Nidos bažnyčią ir senąsias kapines tapytas Nidos plenere. Jaunieji menininkai Skaidrė Butnoriutė ir gaivališkojo ekspresionizmo atstovas Saliamonas Teitelbaumas taip pat pristato drobes, tapytas Kuršių nerijos aplinkoje. Dar kelių viduriniosios kartos  tapytojų, kaip Delvio Udrio, Sauliaus Kruopio ir Juozo Pranckevičiaus meno kūriniuose atrasime ir drobių su Nidos motyvais. Išsiskiria moteriškai jautrios ir dangiškai švelnios Arūnės Tornau ir visiškai priešingos, kiek mistifikuotos alegorijomis Armono Svajūno drobės.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės