Projekto autorė mados dizainerė Jolanta Rimkutė BNS sakė, jog menininkai sutarė, kad kraštas labai gražus, turintis turtingą kultūrinį palikimą, jame gausu keliautojams įdomių objektų, kurių per vieną dieną pamatyti neįmanoma.
„Anykščiai visko turi – ir rašytojų daug, ir gamta nuostabi, ir Techninio paveldo muziejus, Arklio muziejus yra. Norisi dulkes nupūsti nuo viso to ir pateikti taip, kad visiems būtų įdomu, bent jau statistiniam turistui, kuris nori susipažinti su kraštu“, – jai antrino projekto moderatorė Agnė Žekonytė.
Pasak jos, šią savaitę vykusių diskusijų metu menininkai rado idėjų, kaip susikurti savo asmeninį santykį su Anykščių apylinkėmis, pavyzdžiui, bendraujant su vietos bendruomene, mokantis jos kalbos ar padedant gamtosaugininkams skaičiuoti pelėdas.
„Ekoturizmo vystymas, susijęs su bendruomenės, tarmės kalbos pažinimu, galimybe išmokti tarmę. Savanoriavimo galimybė atiduodant bendruomenei tai, kuo tu gali prisidėti, pavyzdžiui, būtų žmonių, kurie regioniniame parke norėtų padirbėti vasarą pelėdų skaičiuotojais – jie palengvintų regioninio parko darbuotojų darbą ir susikurtų asmeninį santykį su Anykščių šileliu“, – dirbtuvių dalyvių iškeltas idėjas BNS vardijo A.Žekonytė.
Jie taip pat siūlo gražios gamtos apsuptyje pažinti meno formas, pavyzdžiui, mokytis tapybos.
Menininkai šiame krašte pasigedo vietos, kur keliautojas galėtų ramiai pabūti vienas. Šiam tikslui, anot projekto rengėjų, galbūt tiktų poeto ir vyskupo Antano Baranausko klėtelė, kurioje jis 1858-1859 metais parašė savo pagrindinį kūrinį „Anykščių šilelis“.
„Trūksta galimybės pabūti vienam. A.Baranausko klėtelė – įdomi, bet visiškai nefunkcionuoja kaip objektas man, nes negaliu užeiti ir pasėdėti joje penkias minutes. Būtų galima turėti šiame krašte mažą erdvę, kur tu gali ateiti ir pabūti vienas, nekeisdamas aplinkos, atsisakyti visų nereikalingų bendravimų – to, kas turistui dažniausiai siūloma: programos, kelionės, baseinai, slidės, turi kažką veikti ir veikti“, – vardijo A.Žekonytė.
Menininkai taip pat siūlo internete pažymėti įdomias krašto vietas pakeltais nykščiais ir pateikti apie jas keliautojui aktualią informaciją – pavyzdžiui, kurias vietas kuriuo metų metu aplankyti labiausiai verta.
„Remiantis Anykščių pavadinimu, sugalvojome ženklą – į viršų pakeltas nykštys, kuris turi daugybę komunikacinių sprendimų ir informacijos: kad tai yra “liuks„ dalykas, tai yra ir “stop„ ženklas. Pakeltais nykščiais Anykščių vietos gali būti žymimos kažkur žemėlapyje interaktyviai, sudėjus informaciją ne tik apie tai, kas tai per objektas, bet ir kuo jis įdomus, kiek tokia kelionė kainuotų, kiek joje gali praleisti laiko“, – pasakojo projekto moderatorė.
Pasaulio lietuvių menininkų kūrybinėse dirbtuvėse „Migruojantys paukščiai“ kiekvienais metais dalyvauja vis kiti išeivijoje ir Lietuvoje gyvenantys kūrėjai, projektas kiekvienais metais keliauja vis į kitą Lietuvos miestą, jo dalyviai susipažįsta su ten kultūrinę veiklą vykdančiomis organizacijomis, užmezga ryšius su miesto gyventojais.
Šiais metais šeštosios dirbtuvės surengtos Anykščiuose, čia atvyko kūrėjai iš Norvegijos, JAV, Vietnamo, Švedijos, Belgijos, Estijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai sako, kad šis projektas yra viena iš prasmingų iniciatyvų, praktiškai įgyvendinančių „Globalios Lietuvos“ idėją. Pasak jų, „Migruojantys Paukščiai“ yra ne tik bendra kūrybos erdvė, bet ir labai konkretus praktinis žingsnis, skatinantis Lietuvos diasporos menininkų įsitraukimą į Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
