15min.lt pateikia festivalio rengėjų interviu su „Luca Ciarla quartet“ lyderiu:
- Iki jums atvykstant norėtume sužinoti daugiau apie jūsų kvarteto gyvenimą ir pristatyti jus festivalio gerbėjams. Luca Ciarla, nenuostabu, kad esate Luca Ciarla kvarteto vadovas. Jūsų išskirtinis talentas ir meilė džiazui išskiria jus kaip vieną kūrybiškiausių ir labiausiai stebinančių smuikininkų. Žinome, kad jūsų karjera prasidėjo labai anksti – būdamas aštuonerių pradėjote skambinti pianinu ir groti smuiku, o būdamas dvylikos jau mokėtės konservatorijoje. Tai išties įspūdinga. Ar jūs pats nusprendėte groti smuiku, ar jus kažkas paskatino? Kada pamilote džiazą?
- Mano senelis savo namuose turėjo smuiką ir pianiną, nors pats buvo vizualiojo meno atstovas. Kaskart, kai rengdavomės su šeima jį aplankyti, prašydavau savo tėvų, kad leistų man pradėti mokytis groti smuiku ir vieną dieną pradėjau. Mano tėvas mėgėjiškai groja gitara ir, manau, jis taip pat padarė man didelę įtaką. Jo dėka klausydavausi klasikinės muzikos ar džiazo, bitlų ar tautinės muzikos...todėl užaugau gebėdamas vertint įvairią muziką.
- Su jumis taip pat atvyksta dar trys puikūs muzikantai. Tikriausiai smagu, kai kartu keliauja daugelio metų patirtį įvairiose tarptautinėse scenos sukaupę atlikėjai. Būtų įdomu sužinoti, kuomet įkūrėte savo kvartetą? Kaip jūs susitikote ir kaip nusprendėte kartu groti?
- Kvartetą subūriau 2001 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po kelių mėnesių persikėliau į Honkongą, kur pradėjau dirbti su keliais ten gyvenančiais amerikiečiais ir indais muzikantais. Tuo metu kvarteto sudėtyje vietoje dabar esančio akordeonisto buvo gitaristas. Po kelerių metų nusprendžiau grįžti gyventi atgal į Italiją, kur radau grupei tinkamą akordeonistą. Kadangi mano muzika yra labai improvizuota, nepaprastai svarbu pasirinkti tinkamą muzikantą / asmenybę. Šiuo metu grupėje esantys atlikėjai Vince Abbracciante (akordeonas), Nicola di Camillo (bosas) ir Francesco Savoretti (mušamieji) yra geriausi muzikantai, apie kokius tik būčiau galėjęs pasvajoti.
- Jūsų kvarteto debiutas įvyko 2001 metais Azijoje ir JAV. Jau skaičiuojate 12-us grojimo kartu įvairiuose turuose, festivaliuose ir koncertuose visame pasaulyje metus. Kai žvelgiate atgal į kvarteto gyvenimą, koks yra geriausias jūsų prisiminimas?
- Mes kartu pasirodėme daugelyje turne ir kartu patyrėme daug nuotykių. Kone visą mėnesį koncertavome JAV ir Kanadoje – kartu nuvažiavome per 10 000 kilometrų! Taip pat atmintin įstrigo turai Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Iš daugelio pasirodymų gerai prisimenu koncertą „Java Jazz“ festivalyje Indonezijoje, kurio metu beveik liovėmės groję „Night in Tunisia“ (Naktis Tunise), nes publikos reakcija buvo neįtikėtina, kai pradėjome groti dainą. Taip pat gerai prisimenu koncertą Dubajuje, kuris vyko neįtikėtinoje, „Tūkstantį ir vieną naktį“ primenančioje aplinkoje bei Montrealio džiazo 2012 metų festivalio pasirodymą lauke.
- Ar jūsų muzika ar veikla buvo įvertinta tarptautiniais ar nacionaliniais apdovanojimais?
- Laimėjau kelis apdovanojimus Italijoje, tačiau labiausiai didžiuojuosi Niujorke esančios organizacijos „CHAMBER MUSIC AMERICA“ skirtu apdovanojimu.
- Jūsų muziką liaupsina klausytojai ir kritikai už tai, kad ji yra unikali, intriguojanti ir virtuoziška, tačiau tuo pat metu labai sunku tiksliai klasifikuoti jūsų muziką. Tai nei džiazas, nei klasikinė muzika, ne šiuolaikinė. Jūsų muzikoje yra šių stilių elementų ir kažko daugiau... Kaip Jūs pats apibūdintumėte savo muziką? Kokią patirtį norite suteikti savo klausytojams ar kokį jausmą norite jiems sukelti?
- Dažnai sakau, kad džiazas yra mūsų namas, o muzika yra mūsų dievas. Mano požiūris į muziką vyksta per džiazą. Mano muzika grįsta improvizacija, naujų aranžuočių kūrimu ar naujos muzikos rašymu, kylančiu iš bet kokios mano mėgiamos muzikos – nuo bitlų iki J. S. Bacho. Kai tik atsirado džiazas, jis buvo terpė, kurioje susitiko skirtingos kultūros, tradicijos ir idėjos. Būtent tai aš ir bandau tęsti.
- Ko tikitės iš pasirodymo Lietuvoje ir susitikimo su mūsų publika? Ar turite kitų planų, ne tik pasirodyti Klaipėdos džiazo festivalyje?
- Niekada nesu grojęs Lietuvoje, todėl labai laukiu pasirodymo. Mes taip pat grosime Italijos Kultūros Institute, iš kurio sulaukiame labai daug palaikymo, Vilniuje.
- Ko iš jūsų pasirodymo gali tikėtis klausytojai? Ką norėtumėte jiems perduoti?
- Tikiuosi priblokšti klausytojus savo muzika ir autentišku bei originaliu požiūriu į džiazą. Noriu perduoti klausytojams, kad džiazas yra nuostabus kunkuliuojantis puodas, kuris gali nepaprastai nustebinti ir būti visiškai nenuspėjamas.Būtent todėl jis mums taip patinka!
