Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 14d. 10:30

Primins kaip Lietuvos valstybės atkūrimo siekėme kartu: tautinių mažumų indėlis

DSC_0003
Parodos „Lietuvą kūrėme kartu“ stendai/Tautinių mažumų departamento nuotr.

Ar žinojote, kad prie Lietuvos valstybės atkūrimo nemažai prisidėjo ir pačių įvairiausių tautybių atstovai? Lietuvoje save šiandien kitatautėms bendruomenėms priskiria kas šeštas pilietis, o tautybių įvairovė taip pat spalvinga – siekia pusantro šimto. Norint papasakoti apie pirmuosius kitataučių žingsnius ir tradicijas Lietuvoje dar nuo XV a., Vilniuje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse bus atidaroma paroda „Lietuvą kūrėme kartu“.

Prikels istoriją lūpomis

Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova sakė pastebėjusi, kad istorija, apie kurią nekalbama – greitai gali būti pamiršta, todėl galimybė parodoje atskleisti tautinių mažumų indėlį yra vienas geriausių sprendimų.

„Mes labai dažnai pamirštame, kad Lietuvoje kartu su lietuvių tauta gyvena labai gausios tautinių mažumų bendruomenės, kurios turi savo istoriją ir yra pratusios prie gyvenimo čia. Kitataučiai pas mus gyveno nuo seno, turbūt nuo tada kai Gediminas pradėjo siųsti laiškus amatininkams kviesdamas į Vilnių“, – paaiškino V.V-Pokladova, kodėl kitataučiai Lietuvoje turi gilias tradicijas.

Šiandien Lietuvos teritorijoje gyvenančių tautinių mažumų bendruomenės skiriasi – ir narių skaičiumi, ir nevienodu paplitimu, tikyba ar vartojamomis kalbomis. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 154 tautybių atstovų. Greta didžiąją daugumą sudarančių lietuvių, Lietuvos piliečiais yra apie 16 proc. save tautinių mažumų grupėms priskiriančių gyventojų.

Kitataučiai pas mus gyveno nuo seno, turbūt nuo tada kai Gediminas pradėjo siųsti laiškus amatininkams kviesdamas į Vilnių

Tačiau kiekviena tautinė bendruomenė Lietuvoje turi ir savo istoriją – tą siekiama parodyti parodoje „Lietuvą kūrėme kartu“. Anglų ir lietuvių kalbomis istorijos pažymi įvykius nuo XV a. ir lankytojus supažindins su Lietuvos tautinių bendruomenių istorijos faktais, pagrindiniais istorijos procesais.

Visuomenei bus pristatomos Lietuvoje gyvenančios tautinės bendruomenės ir jų kova siekiant Lietuvos nepriklausomybės, akcentuojamas Lietuvos kultūros puoselėjimas ir tarptautinis pripažinimas.

Istorinės kertinės datos akcentuoja ir pateikia chronologinį pasakojimą apie kitataučių bendruomenes, kurios gyveno Lietuvoje: atskiruose stenduose bus pristatomi tautinių mažumų atstovai, kurie gyveno Lietuvoje. Taip pat bus galima susipažinti ir su kalbų įvairove bei Lietuvoje kitataučių leistais periodiniais leidiniais.

Kitataučiai stovėjo kartu kiekviename žingsnyje

Lietuvoje gimę ar gyvenę kitataučiai garsino šalį savo darbais, dažnas jų net ir išvykęs kitur išlaikė sąsajas su Lietuva, jautėsi esąs jos dalis. Šiandien galima rasti jų įamžinimo ženklų: nuo nedidelio proginio pašto ženklo iki judrios miesto gatvės ar mokyklos pavadinimo.

Departamento darbuotoja V.Vėželytė-Pokladova teigė, kad nemaža dalis tautinių mažumų atstovų aktyviai dalyvavo kurdami valstybę ir gindami jos laisvę. „Visi yra savo indėlius padarę. Jeigu kalbėsime apie naująjį laikotarpį, nuo Sąjūdžio laikų, labai daug prisidėjusios yra ir karaimų bendruomenės. Ieškodami archyvų radome kaip tautinių mažumų bendrijos Baltijos kelyje kartu stovėjo – gražu žiūrėti“, – sakė V. Vėželytė-Pokladova.

Romualdo Požerskio nuotr./1989 08 23. Baltijos kelias
Romualdo Požerskio nuotr./1989 08 23. Baltijos kelias

Stenduose bus galima išvysti senovinių bažnyčių fotografijas, prie kurių atstatymo prisidėjo įvairios tautinės bendruomenės. Pavyzdžiui, Trakų kenesą XIX a. pabaigoje padėjo atstatyti karaimų tautos atstovai – statinys sėkmingai stovi ir iki šiandien.

Pašnekovė priminė, kad tautų įvairovė vyravo ir siekiant Nepriklausomybės paskelbimo – viena aktyviausių buvo žydų bendruomenė. Kartu tautinės bendruomenės praėjo visus etapus su lietuviais, siekdami gyventi laisvoje šalyje. Taip pat V. Vėželytė-Pokladova išskyrė moldavų ir totorių Lietuvos bendruomenes kaip ypač pilietiškomis.

Vilniuje taip pat veikia Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, kuriame galima plačiau susipažinti su žydų istoriniu, materialiniu ir dvasiniu paveldu. Įvairiose ekspozicijose labiausiai akcentuojamas su Holokaustu susietų daiktų ir dokumentų pristatymas.

Suvienijo jėgas su akademine bendruomene

Parodos iniciatorius ir organizatorius yra Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kūrėjais tapo akademinės bendruomenės nariai: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentai ir dėstytojai. Prie duomenų rinkimo prisidėjo įvairūs muziejai, archyvai ir bibliotekos iš daugelio Lietuvos miestų.

Parodos „Lietuvą kūrėme kartu“ stendai/Tautinių mažumų departamento nuotr.
Parodos „Lietuvą kūrėme kartu“ stendai/Tautinių mažumų departamento nuotr.

Skleisti informaciją apie Lietuvos tautines mažumas bus siekiama kuo plačiau. Po oficialaus pristatymo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse, planuojama parodą pristatyti pačiuose įvairiausiuose Lietuvos miestuose: pradedant bibliotekomis, parodų salėmis, baigiant daugiakultūriniais centrais.

Planuojame parodą nuolat kelti į naują vietą ir taip supažindinti įvairių miestelių gyventojus su tautinių mažumų istorija ir savo indėliu prie Lietuvos valstybės atkūrimo

Kol kas Tautinių mažumų departamentas tikisi pasiekti tokius miestus kaip Kaunas, Visaginas, Kėdainiai, Klaipėda, Alytus. „Norime pasiekti kuo didesnę auditoriją. Planuojame parodą nuolat kelti į naują vietą ir taip supažindinti įvairių miestelių gyventojus su tautinių mažumų istorija ir savo indėliu prie Lietuvos valstybės atkūrimo“, – pasakojo V.Vėželytė-Pokladova, pridūrusi, kad sulaukė dėmesio ir iš Lietuvos ambasadų užsienyje.

Informaciją planuojama aktyviai skleisti visus metus, o jau per Nepriklausomybės atkūrimo dieną organizatoriai sieks sudominti ir Lietuvos moksleivius – stendų informacija apie tautinių mažumų istoriją Lietuvoje bus skleidžiama ir per ugdymo įstaigas: Šalčininkų, Visagino, Eišiškių, Jašiūnų, Marijampolės, Visagino, Klaipėdos, Vilniaus mokyklose bei rajonų bibliotekose.

„Turėsime tuos pačius stendus mobilesniu variantu – kabinimi stendai, ant drobių atspausdinti. Jie turėtų pasiekti jau kovo 11-ą dieną Lietuvos mokyklas“, – apie siekį sudominti istorija sakė Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja V.Vėželytė-Pokladova.

Paroda „Lietuvą kūrėme kartu“ atidaroma vasario 15 d. 14 val. 30 min. Vilniuje įsikūrusioje Tautinių bendrijų namų svetainėje.

Švęsk valstybės gimtadienį! Vasario 16-ąją iškelk trispalvę, pasveikink su valstybės gimtadieniu artimuosius, draugus ir kolegas, o už gerus darbus ar buvimą kartu išsiųsk jiems „ačiū“ atviruką! Daugiau apie šventinius renginius sužinokite www.lietuva.lt

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų